Įstatymų mašina naikina maistą

Maisto produktus, kurie lieka neparduoti, prekybininkams tenka išgabenti ir sunaikinti. Įstatymas draudžia vadinamiesiems maisto tvarkymo subjektams – kioskams, restoranams, prekybos centrams grąžinti maisto produktus gamintojams.

Naikindami dar pakankamai gerus, tačiau tik dėl netvarkingos dokumentacijos, įplyšusių pakuočių ar etiketėmis nepaženklintus produktus, utilizavimo bendrovių vadovai kartoja:: „Tokios Europos Sąjungos taisyklės“.

Maža išpardavimų

Ar ne per daug dar pakankamai gerų produktų yra sunaikinama ir kodėl negalima būtų palikti pavytusių vaisių ar daržovių tvarkingose dėžėse prie konteinerių?

Galbūt maistas dar praverstų kam nors, gyvenančiam vargingiau?

Klaipėdos miesto maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Virginijaus Gailiaus nuomone, didžiuosiuose prekybos centruose dar per mažai lentynų, skirtų vadinamajam „išpardavimui“. Jis nurodė Vakarų šalių patirtį, kur kai kurie skurdžiau gyvenantys piliečiai eina pirkti daržovių antrąją dienos pusę, kai jos galbūt jau nebe tokios šviežios, tačiau pigesnės.

„Mūsų prekybininkams trūksta vadybos lankstumo. Tokių išpardavimų lentynų turėtų būti daugiau“, – sakė V. Gailius.

Gąsdina gamintojus

Kai kurie prekybininkai rizikuoja grąžinti produktus gamintojui, taip norėdami išvengti papildomų rūpesčių ir išlaidų, susijusių su nebetinkamų naudoti produktų išgabenimu utilizuoti.

Kiti netgi šantažuoja ir gąsdina gamintojus: jei šie nepriima grąžinamų prekių, kitą kartą gauna keliomis ar net keliolika tonų mažesnį užsakymą. Arba kai kurie užsakovai, prekybininkai iš viso atsisako su tokiais gamintojais bendradarbiauti.

Pasak V. Gailiaus, pagaminto produkto kelias yra tik į vieną pusę – pas vartotoją.

„Atgal kelio nėra. Gamintojas, kuriam siūloma pasiimti savo produktą, kai jis jau buvo transportuojamas, pabuvojo parduotuvės lentynoje ir vis tiek liko neparduotas, turėtų tik atsisakyti produkciją priimti atgal“, – aiškino V. Gailius.

Lygiuotasi į Europą

Veterinarijos tarnyba maisto produktų naikinime nedalyvauja, tik kontroliuoja, kad jie nebūtų grąžinami gamintojams.

Praėjusių metų lapkritį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas pasirašė atnaujintą įsakymą dėl maisto produktų valstybinės kontrolės.

Šiuo įsakymu siekta užtikrinti, kad būtų laikomasi pašarus bei maistą reglamentuojančių teisės aktų, susijusių dar ir su Europos Parlamento ir Tarybos dokumentais.

Įsakyme nurodoma, kad, priėmimo metu nustačius, jog maisto produktai neatitinka saugos ir kokybės reikalavimų, ženklinimo etiketėje nurodytas maisto produkto partijos numeris arba tinkamumo vartoti terminas nesutampa, arba jis nenurodytas maisto produktų įsigijimo dokumentuose, reikia nepriimti šių maisto produktų.

Kitas punktas skelbia, jog reikia užtikrinti, kad nesaugūs, nekokybiški gyvūniniai maisto produktai nepatektų maistui ar gyvūnų pašarui ir būtų tvarkomi kaip šalutiniai gyvūniniai produktai.

Pašarui galima

Praplyšusi pakuotė ar pasibaigęs produkto realizacijos laikas gali reikšti, kad produktas nesaugus vartoti žmogui.

Tačiau gyvūnui – tinkamas.

Todėl kai kurie prekybininkai renkasi kitą būdą atsikratyti nebetinkamų prekybai produktų – sudaro sutartis su laukinių gyvūnų augintojais.

Pasak Klaipėdos regiono parduotuvių „Iki“ tinklo vadybininko Gintauto Jazoko, nebetinkamų parduoti maisto prekių parduotuvei nevalia išmesti net į konteinerį.

Regione kai kurios „Iki“ parduotuvės turi sutartį su vienu nedideliu zoologijos sodu. Visi produktai, kurie dėl įvairių priežasčių tampa nebetinkami parduoti, patenka į šį zoologijos sodą šerti laukinius gyvūnus.

Pasak G. Jazoko, viena parduotuvė per mėnesį atiduoda utilizuoti maždaug toną įvairių produktų. Tai duonos, kruopų, daržovių, mėsos, kulinarijos skyriaus atliekos.

Kas dieną jas išveža. Laikoma specialioje patalpoje – kameroje, kurioje palaikoma tik apie 4 laipsnių temperatūra. Viena Karklės kaime įsikūrusi sodyba, kurioje organizuojamos išvykos pasigrožėti elniais, kitais laukiniais gyvūnais, paukščiais, taip pat atsiveža produktus iš prekybos centro. Pasak sodybos bendrovės pirmininko Juozo Baltuonio, netinkami realizuoti maisto produktai panaudojami šerti laukiniams gyvūnams ir paukščiams, kurie auginami šioje bendrovėje.

Prikimba dėl etiketės

Klaipėdos regione jau nebetinkamų realizuoti maisto produktų išgabenimu į utilizavimo įmones rūpinasi bendrovė „Ižas ir Ko“.

Ji dirba ir su stambiausiais prekybos centrais Klaipėdoje.

Kaip sakė bendrovės vadybininkas Dalius Vaišnoras, nerealizuotini maisto produktai vežami utilizuoti į bendroves „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir „Chitinas“ Širvintų rajone. Išvežami vaisiai, daržovės, duona, mėsos produktai. Pasak vadybininko, jei nėra ženklinimo etiketės – neaišku, kokia šio produkto kilmės šalis, kur jis pagamintas. Toks produktas taip pat naikinamas.

Ar nebūtų ekonomiškiau kai kuriuos prekybai netinkamus produktus palikti tvarkingose dėžėse prie konteinerių. Galbūt maistas dar kam nors praverstų – ūkininkams, turintiems naminių gyvulių ar galiausiai labai skurstantiems ir net iš konteinerių besimaitinantiems žmonėms?

Tačiau tarnybos viršininkas sakė „į politiką nesikišąs“. Jo nuomone, geriau jau prekybininkai užsisakytų tiek produktų, kiek pajėgia parduoti.

Iš muitinės – perdirbti

Visi gyvūninės kilmės maisto produktai – konservai, vištų šlaunelės, galvijiena, žuvis, – konfiskuoti Klaipėdos muitinės postuose, patenka į bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Pasak bendrovės direktoriaus Mindaugo Virškaus, iš pradžių produktai iškratomi iš taros, vėliau, laikantis ES reikalavimų, jie sumalami, išgarinamas vanduo, produkcija smulkinama, galiausiai sausa masė dedama į presą, atskiriami taukai. Vėliau jie paverčiami vadinamaisiais techniniais riebalais, o sausa masė – mėsos kaulų miltais, kurie sudeginami pačios įmonės katilinėje.

Vien per savaitę bendrovėje vidutiniškai sutvarkomas „vienas vilkikas“ – apie 20 tonų svorio konfiskuotas krovinys.

Įmonės „Chitinas“ komercijos direktorius Janas Kaplevskis sakė, kad per mėnesį vidutiniškai utilizuojama maždaug 300 tonų atliekų, taip pat ir atliekų iš valgyklų.

Vienos utilizavimo įmonės direktorius pripažino, kad tarp utilizavimui skirtų produktų neretai būna ir dar pakankamai normalios būklės, netgi prekinės išvaizdos vaisių.

„Darbininkams skauda širdį produkciją naikinant, tačiau tai daryti įpareigoja griežtos veterinarijos ir sanitarijos taisyklės“, – sakė pašnekovas.

Maisto atliekas perdirba ir įmonė „Lekėčiai“ Šakių rajone. Įmonės komercijos direktorius Ričardas Krikštolaitis sakė, kad tokios žaliavos reikia biodujų gamybai. Iš Klaipėdos parduotuvių į „Lekėčius“ maisto atsargos nepatenka – tik iš Vilniaus, Kauno.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.