Kai ima niežėti delnai…

„Gelbėtojai” – tik aktoriai? Skandalingai pagarsėjusios laidos „TV pagalba” (TV3) prodiuseris Justinas Milušauskas neseniai pareiškė neabejojantis, kad daug žiūrovų džiūgauja, matydami, kaip „gelbėtojai” uoliai – žodžiu ir veiksmu – auklėja savo herojus.

„TV pagalba” nuolat yra populiariausių laidų dešimtuke.

Vis dėlto kasdieniai linčo teismai televizijos ekrane šiurpina visuomenę. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pareikalavo, kad būtų nubausta „gelbėtoja” Neringa Mažeikienė, kurios elgesys ir kalba buvo pavadinti nesuderinami su žurnalisto profesine etika.

Neringa puolė auklėti prieš žmoną smurtaujantį vyrą, pasitelkusi tokias pat priemones – keiksmus ir kumščius.

Bet „gelbėtojų” elgesį J.Milušauskas pasiūlė laikyti vaidyba, o laidą vadinti ne realybės, o televizijos šou.

Ne aktoriais, o tikrais kovotojais už tiesą save laikiusi J.Milušausko „gelbėtojų” komanda šiuo metu yra smarkiai sutrikusi.

Pasidomėjome, kaip konfliktinėse situacijose elgiasi televizijos laidų vedėjai ir redaktoriai.

Savigarba – svarbiau

„Nenoriu apkalbėti kolegų, bet nemėgstu žiūrėti, kaip žmonės ekrane „daro cirką”.

Man išvis nejauku matyti besibarančius žmones, – prisipažino LNK laidos „Srovės” vedėja ir reportažų autorė Audrė Kudabienė. – Gal tokiais „cirkais” ir pasiekiami aukšti reitingai: vieni žiūri, nes smagu, jog kažkas barasi, kiti – kad šlykštu, tretiems bjauru, kad televizija rodo tokį barnį…

Tačiau yra kitas dalykas, kuris nepamatuojamas jokia reitingų statistika. Tai – žurnalisto savigarba. Tavo paties vardas”.

Laidos „Srovės” kūrėjai tik išskirtiniais atvejais rengia dviejų konfliktuojančių pusių akistatą.

„Ir tik tada, kai jau tikrai akivaizdu, kad be televizijos pagalbos žmonės nebegali išsakyti savo argumentų. Bet susitikti turi norėti abi pusės.

Niekada nepamirštame gerbti ir vienus, ir kitus.

Mes negalime žinoti visų niuansų ir iš anksto nuspręsti, kuris teisus”, – savo darbo taisykles aiškino A.Kudabienė.

Išsaugo šaltakraujiškumą

Patyrusią žurnalistę išmušti iš pusiausvyros nėra paprasta.

Nors Audrė neteigtų, kad pašnekovų emocijos jos netrikdo. Ir kartais, matydama raustančią ar bąlančią „auką”, pagalvoja, kad gal reikėtų palikti ją ramybėje.

„Bet tada vis dėlto išlaikai profesinį šaltakraujiškumą ir lauki atsakymo”, – sakė A.Kudabienė.

Prieš nosį kokio valdininko užtrenktos durys jos irgi neveikia kaip buliaus – raudona marška.

„Juk ne man asmeniškai trenkia per nosį”, – nusijuokė Audrė. O ir tokių atvejų vis retėja.

„Neįsijausti į situaciją sunkiausia tada, kai pasakoji, pavyzdžiui, apie motiną, kovojančią dėl vėžiu sergančio sūnaus gyvybės. Tada tikrai nėra paprasta įtikinti save, kad reikia tik pateikti informaciją ir nesijaudinti.

O daugumą kitų situacijų kontroliuoti kur kas lengviau”, – šyptelėjo A.Kudabienė.

Save demonstruoti draudžiama

Prieš kelias savaites nuo herojų atakos teko atsiginti LNK laidos „Ties riba” kūrybinei grupei.

„Tai anaiptol nėra retas atvejis – juk normalu, kad istorija turi dvi puses ir bent viena jų visada būna nepatenkinta”, – dėstė laidos prodiuseris Kristupas Krivickas.

Laidos žurnalistė buvo užpulta fiziškai – su laužtuvu. Ir jai, ir operatoriui teko skubiai pasitraukti.

„Po to žurnalistai parašė pareiškimą policijai – dėl bandymo suniokoti techniką ir užpuolimo. Bet į laidą tai nepateko – tokia mūsų nuostata, – aiškino K.Krivickas. – Mano laidas kuria žurnalistai.

Universitete mus mokė – žurnalistas niekada netampa dalyviu. Jis gali būti nebent liudininku ar stebėtoju. Ir žurnalistinėje veikloje nenumatyti vaidinimai ir savęs demonstravimas.

Tiesa, buvo metas, kai mes irgi rodydavome kai ką, ko įstatymas neleidžia. Ir bandydavome įrodyti visoms komisijoms, jog esame teisūs vien dėl to, kad esame televizija.

Bet, matyt, taip nėra”, – postringavo į doros kelią sugrįžęs prodiuseris.

Niekada nežemina pašnekovų

„Nesuprantu smurto prieš laidos herojus, net jeigu jis suvaidintas. Gal tai ir patinka žiūrovams. Bet aš jiems taip nepataikausiu”, – sakė TV3 pokalbių laidos „Nomeda” vedėja N.Marčėnaitė.

Grumtynių jos studijoje dar nėra buvę. Bet kritikai N.Marčėnaitę kaltina kartais taip užspaudžiant į kampą pašnekovą, kad šiam – nei bėgt, nei rėkt.

„Nelaikau savęs puolike, – gynėsi Nomeda. – Taip, aš nesu objektyvi žurnalistė, kuri niekada nedemonstruoja emocijų. Ir kartais galbūt iš mano išraiškos galima suprasti, ką manau. Bet niekada nežeminu žmonių.

Kiekvieną žmogų traktuoju kaip lygiavertį diskusijos dalyvį. Ir noriu išgirsti jo poziciją. Tegu jie ginčijasi su manimi”.

N.Marčėnaitė grauždamasi prisiminė vieną įvykį. Dainininkė Evelina pernai dalyvavo „Nomedos” surengtoje lieknėjimo akcijoje, kol vieną dieną pareiškė, kad ji laiminga ir būdama apkūni.

Po to laidos rengėjai Eveliną pakvietė į laidą papasakoti apie pasikeitusį savo požiūrį į antsvorio problemą.

Pokalbio pradžioje N.Marčėnaitė pasiūlė jai pasisverti. Evelina griežtai atsisakė, o Nomeda tai iškart pakomentavo kaip įrodymą, kad laiminga, būdama apkūni, mergina vis dėlto nesijaučia.

Po filmavimo dainininkė Nomedai mestelėjo: „Jūs per daug sau leidžiate”.

„Ji pasijuto pažeminta. O aš norėjau, kad mes padiskutuotume, – tikino N.Marčėnaitė. – Atsiprašiau Evelinos net kelis kartus”.

Pagunda – paauklėti

Nomedos pašnekovai – anaiptol ne visada pavyzdiniai visuomenės piliečiai. Laidos vedėjai jie kartais pasiruošę aršiai įrodinėti savo teisybę.

„Visada stengiuosi įžvelgti to aršumo priežastį. Matau juose vaikus – gal be motinos augusį, gal labai tėvų kritikuotą, gal moterį, kuriai vyras niekada nesakė komplimentų”, – sakė N.Marčėnaitė.

Tokį vaiką – dabar jau suaugusį vyrą, tapusį tėvų santykių auka, Nomeda neseniai kalbino laidoje. Vyras prisipažino mušęs žmoną. Paaiškino, kad „ne baisiai”.

Paaiškėjo, kad vaikystėje taip elgėsi jo tėvas.

„Klausiau, kaip jis tada jautėsi. Pasirodo, jis tėvo nekentė. Bet keisčiausia, kad jis negretino savo ir tėvo elgesio, – stebėjosi N.Marčėnaitė. – O juk dabar lygiai taip pat į jį reaguoja jo sūnus.

Kai matau tokius žmones, negaliu atsispirti norui aiškintis. Bet tikiuosi, kad neprarandu jautrumo. O auklėti galima vieninteliu būdu – ramiu žodžiu”.

Atsiimtų pastabą

Lietuvos televizijos laidos „Bėdų turgus” vedėja Edita Mildažytė mielai atsiimtų kelis savo žodžius, pasakytus vienai herojei.

Į „Bėdų turgų” kreipėsi vėžiu serganti, žolininkų nugydyta moteris.

„Netyčia gerokai ją išbariau ir po to gavau velnių nuo redaktorių, – sakė E.Mildažytė. – Bet niekaip nesupratau, kodėl ji metė medikus, kurie jai buvo skyrę chemoterapiją, ir nuėjo pas žolininkus.

Tai jos ir paklausiau, kaip jai šovė į galvą taip padaryti – mesti gydytis”.

Laidos vedėja dar pasiteiravo, ar jos pašnekovė nenorėtų nueiti ir atsiimti pinigus, kuriuos iš jos išlupo žolininkė. Moters duktė, sėdėjusi tarp žiūrovų, tik apsiverkė.

„Iš tikrųjų aš bariau ne tą moterį, o bandžiau įspėti visus kitus, kurie gal tik ketina taip pasielgti. Bet tai buvo gyvas žmogus su gyva širdimi, tad dabar galvoju, kad jei galėčiau atsiimti tuos žodžius, tai atsiimčiau. Bet tos moters nebėra gyvos”, – apgailestavo E.Mildažytė.

Užsiimti herojų auklėjimu E.Mildažytė nemato prasmės: „Jei jų neišauklėjo nei tėvai, nei niekas kitas, tai ką aš jiems galiu pasakyti?

Galiu tik kaip nors suktai ko nors paklausti. Pavyzdžiui, vieno vyro esu paklaususi, ar, radęs laisvo laiko tarp girtavimų, jis neketina pasistatyti namuko…

O tais laikais, kai rengėme laidą „Bobų vasara”, išvis bijodavau, kad mano herojės nepabėgtų iš studijos, todėl ypač mandagiai kalbėdavau!”

Saugok kailį!

Tuo tarpu „Lietuvos ryto” televizijos žurnalistė Rūta Sinkevičienė galėtų parašyti atmintinę žurnalistams apie būdus, kaip pavojingose situacijose išsaugoti sveiką kailį.

Su priešiškai nusiteikusiais pašnekovais dažnai bendraujanti žurnalistė tikina jau iš anksto užuodžianti, kuo galėtų baigtis konfliktas.

Ir gal dėl nedidelio ūgio Rūta dažnai patiria herojų agresiją.

„Per daugelį metų ištobulėja šeštasis pojūtis, kuris ima kuždėti, kad pašnekovas tuoj praras pusiausvyrą, – juokėsi R.Sinkevičienė. – Svarbiausia – vis žiūrėti jam į akis.

O kai jau matai pavojų, žiūri, ar saugiai stovi operatorius, nes dažniausiai visiems atrodo, kad pagrindinis priešas – žmogus su filmavimo kamera. LTV operatoriui Andriui Abromaičiui, kuris niekada nieko nebijo, tvodavo ir tvodavo per kamerą”.

Rūta nesugebėjo prisiminti atvejo, kad būtų davusi grąžos. Net kokiame internate, kur vaikai tik ir laukia progos išprovokuoti peštynes.

„Tik nusisuk, ir įspirs į užpakalį, ir apspjaus, – ramiai pasakojo žurnalistė. – Gal ir smagu būtų dėti kuriam į kuprą, bet tada bus 1:0 jo naudai”.

Tiesa, Rūta yra puolusi ginti pašnekovų užpultą operatorių. Tada namo ji grįžo su ištinusia lūpa.

Kartą labai greitai bėgo nuo vienos daugiavaikės laidos herojės paauglio sūnaus – šis vijosi ją su beisbolo lazda rankoje.

„O gudriausia yra, vykstant į kai kurias pavojingas vietas, pasiimti drauge policininką”, – apibendrino patyrusi žurnalistė.

Gerasis Henrikas

LTV laidos „Henrikas Vaitiekūnas. Būna ir geriau…” vedėjo H.Vaitiekūno niekas neapkaltins, kad nuo pašnekovų slepiasi už operatoriaus ar saugioje studijoje. O pašnekinti jis visada yra pasirengęs ir politiką, ir valkatą.

„Tačiau neprisimenu nė vieno konflikto su jokiu herojumi. Ir į nosį dar niekas niekada man nėra pasiūlęs. Vis dar laukiu, kada pasiūlys. Vadinasi, dar yra ko siekti”, – juokėsi H.Vaitiekūnas.

H.Vaitiekūnas negalvoja esąs visų mylimas.

„Gerbėjų ir negerbėjų visada yra lygiai per pusę, – dėstė žurnalistas. – Bet ir tai normalu.

O manęs turbūt nepuola todėl, kad – pasakysiu kukliai – geriems žmonėms visi geri.

Aš pats esu tiesiog gėrio įsikūnijimas! Ir jeigu matau, kad vyras puola žmoną, pasakau jam įtaigiai: „Nepulk, na”. Ir jis nebepuola!”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Žiniasklaida su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.