Pigios oro bendrovės atidarinėja naujus reisus, darbo tarpininkai pradeda naujas reklamų kampanijas, tūkstančiai žmonių kraunasi lagaminus, o žiniasklaida muša pavojaus varpus. Nuo gegužės 1-osios prasideda nauja masinė lenkų emigracijos banga į Vakarus.
Kai Lenkija įstojo į ES, britai apskaičiavo, kad į jų šalį darbo ieškoti atvažiuos ne daugiau kaip 13 tūkst. lenkų. Atvažiavo 20 kartų daugiau. Nuo 2004-ųjų gegužės 1-osios į Vakarus darbo ieškoti jau išvažiavo pusė milijono lenkų.
ES specialistai namo, kad nauja banga gali būti dar didesnė, nes visiškai savo darbo rinkas darbininkams iš naujųjų ES šalių atvers Ispanija, Portugalija, Suomija ir Islandija, iš dalies – ir Prancūzija. Šioje šalyje lenkų laukia 250 tūkst. darbo vietų statybose, restoranuose, viešbučiuose, ir transporte. Italijoje – dar 170 tūkst. Darbo vietų. Lengviau bus rasti darbą Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir Graikijoje.
Lenkijai tai gresia dar didesniu smegenų nutekėjimu. Išvyks dar daugiau gydytojų, inžinierių, statybos ekspertų bei kitų specialybių. Kaip grėsmingas įspėjimas nuskambėjo Lenkijos ambasados Suomijoje diplomato Andrzejaus Jasionowskio teiginys, kad praktiškai kiekvienas, kuris turi bet kokią kvalifikaciją ir moka anglų kalbą, ras Suomijoje darbą.
Kiek lenkų gali išvažiuoti su naująja emigracijos banga?
ES ekspertai teigia, jog dar maždaug pusė milijono. Tai gali būti realus skaičius, juo labiau, kad šalys, kurios dabar atveria darbo rinkas naujiems darbininkams iš Rytų, siūlo atvykėliams ir visą socialinį paketą. To nebuvo iki šiol, pvz., Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje.
Antai Prancūzijoje niekas neturėtų uždirbti mažiau kaip 8 eurus už valandą. Be to, valstybė mokės imigrantui papildomai už kiekvieną vaiką ar nedirbančia žmoną. Dar daugiau darbininkai iš naujųjų ES valstybių gaus Suomijoje ar Islandijoje. Kvalifikuotas darbininkas – 15 ir daugiau eurų. Plius didelis skandinaviškas socialinis paketas.
Lenkijos valdžia skelbia, kad mato problemą ir bando stabdyti procesą. Darbo ministerijoje jau veikia specialus Migracijos departamentas. Krzysztofas Michalkiewiczius, darbo ministras, miglotai aiškina, kad departamentas ieško būdų ir sprendimų, kaip įkalbėti, paraginti lenkus, kad grįžtų į tėvynę.
Bet gausiai valdžia nieko nesugalvos, todėl, kad kol kas niekas, o ypač darbo ministras nenori kad jie grįžtų. Mat kituose interviu valdininkas aiškiai pasakė, kad lenkų emigracija į Vakarus mažina šalyje bedarbystę bei įtampą darbo rinkoje.
O gal tikrai nereikia to departamento?
Tikriausiai. Netikiu, kad biurokratai sugebės padaryti kažką naudingo, kad lenkai, ar lietuviai grįžtų š tėvynę iš užsienio. Tai gali padaryti tik rinka. Valstybė gali tik padėti.
Geras pavyzdys gali būti Vroclavas. Šis Lenkijos miestas nori lenkus, kurie išvažiavo duonos ieškoti į Angliją ar Airiją, susigrąžinti atgal.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza” rašo, kad šio miesto taryba nusprendė Londone ir Dubline apklijuoti stendus plakatais, raginančiais lenkus grįžti į tėvynę. Planuojama reklama vietos spaudoje ir susitikimai bažnyčiose bei klubuose. Mat Vroclavas išgyvena investicijų bumą. |Čia trūksta darbuotojų, nors mieste be darbo lieka 10 proc. gyventojų. Bet labai trūksta naujų technologijų specialistų, finansininkų, stalių, dažytojų, mūrininkų, betono specialistų.
O darbo bus tik daugiau ir daugiau. Vroclave ir jo apylinkėse per artimiausius 3 metus planuojama 5,5 mlrd. zlotų investicijų (apie 4,8 mlrd. litų). Miestui prireiks 26 tūkst. naujų darbuotojų. Vroclavo valdžia mano, kad padės grįžtantys emigrantai, ypač tie, kurie dirba visiškai jų išsilavinimo neatitinkantį darbą.
Bet kaip privilioti, pvz., doktorantą, kuris dirba bare ir uždirba 800 svarų? Lenkijoje jis gaus ne daugiau kaip 400-450 svarų. „Gazeta Wyborcza” cituoja Kacperį Cecotą, kuris Lenkijoje baigė žurnalistiką ir prancūzų filologiją o Anglijoje dirba padavėju. Jis tvirtina, kad jeigu jam leistų dirbti Lenkijoje pagal profesiją, jis iškart grįžtų ir dirbtų už 2000 zlotų, tai yra už 450 svarų. Ir tvirtina, kad tokių žmonių Londone ar Dubline yra daug.
Lietuvoje irgi jau kuriamas keistas administracinis vienetas, kuris turėtų užsiimti lietuvių grąžinimu iš užsienio.
Trečiadienį radau BNS agentūros informaciją, kur Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai aiškina, ką reikia daryti, kad lietuviai, pirmiausia daugiau neišvažiuotų iš Lietuvos, o po to, kaip grąžinti tuos, kurie jau išvažiavo.
„Pagrindines emigracijos priežastis galima neutralizuoti tiesiog protingais kasdieniais ekonominiais sprendimais, kitaip tariant – nedarant neprotingų, skubotų ekonominių sprendimų”, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas.
Reikia mažinti verslo ir darbo reguliavimą, sudaryti galimybes žmonėms patiems lengviau verstis ir mokėti mažesnius mokesčius.
Lenkijoje didesni mokesčiai nei Lietuvoje, bet Vroclavas parodė, kad svarbiausia yra ne tiek mokesčiai, o palanki investicinė atmosfera, o tai ne visada vyriausybės pastangų dėka yra kuriama. Savo žodį turi pasakyti ir vietos valdžia.
Geras pavyzdys yra Slovakija. Ilgus metus buvo laikoma ne labai investuotojų pasitikėjimo verta šalis, nors valdžia darė viską, kad pasikeistu tą nuomonę. Ir ką? Staiga pasirodė, kad automobilių gamintojai gigantai būtent Slovakijoje investuoja į naujas gamyklas. Po kelerių metų 5 mln. gyventojų turinti Slovakija gamins milijoną automobilių per metus. Tai bus absoliutus pasaulio rekordas.
Pasirodo, vyriausybei per daug nesikišant, iniciatyvą į savo rankas perėmė savivaldybės, kurios ir pasiūlė investuotojams geriausias sąlygas Rytų Europoje. Kovą dėl tų investicijų Slovakijai pralošė ne tik Lenkija, bet ir Čekija ir Vengrija, t.y. šalys, kurios regione siūlo palankiausias investicinės sąlygas.
Kad lietuviai daugiau ne tik neišvažiuotų iš šalies bet ir pradėtų grįžti į tėvynę, reikia komandinio žaidimo – vyriausybės, savivaldybių ir „legionierių”, t.y. investuotojų.
Kada Europai galima bus pasakyti apie Lietuvą, kad vyriausybė daro viską, siekdama pritraukti tuos „legionierius”? Kol kas galima pasakyti, jog daro viską, kad investuotojus atstumtų.
Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausybė atmeta lenkų milžiniškas investicijas į „Mažeikių naftą” ir pasirenka rusų kompanijas, kurios siūlo daug mažesnę kainą. Koks signalas siunčiamas į užsienį? Lietuvai pinigai nesvarbūs. Lietuvai svarbu, kad įmonę nupirktų „savas” pirkėjas.