Hidromasažinės vonios, dušai su masažuojančiomis vandens srovėmis – tik maža dalis šiuolaikinės santechnikos įrangos, kuri labiau skirta sveikatai ir grožiui, nei prausimuisi
Santechnika prekiaujančių salonų darbuotojai vis dažniau išgirsta klausimą, ar apsimoka namie įsirengti hidromasažinę vonią. Grožio ir sveikatingumo centruose jos teikiamus malonumus išbandę gyventojai tokioje vonioje įsigeidžia lepintis ir namie. Atsipalaiduoti ar vandens srovių masažu pasimėgauti žmonės nori ir duše. Todėl garinių bei masažinių dušo kabinų paklausa nuolat didėja.
Jei dažnai naudosite
Kaip tvirtina santechnikos salono „Tavydas” didmeninės prekybos vadovas Rytis Kuliešius, brangią hidromasažinę vonią namie turėti verta, jeigu rasite laiko ja dažnai naudotis.
Gera masažui skirta vonia nepigi. „Žmonės pamato vonią su šešiais purkštukais (po tris abiejuose šonuose) už kokius du tūkstančius litų ir džiaugiasi radę tai, ko reikia – ir masažinė, ir nebrangi. Iš tikrųjų tokia vonia su masažine neturi nieko bendro – purkštukai ten kone dekoratyviniai. Jie tik pučia orą ir drumsčia vandenį. Srovės dažniausiai nė žmogaus kūno nepasiekia, nekalbant apie aktyvuosius taškus, nervų galūnes. Tai kur čia masažas?” – retoriškai klausė prekybininkas.
Hidromasažinės vonios purkštukai, pasak Kuliešiaus, turi būti ne tik šonuose, bet ir tose vietose, kur remiamasi nugara bei ties pėdomis. Tik tada pajusite teigiamą masažo poveikį. Dar geriau, jeigu orą pučiančių įrenginių būtų ant dugno – mėgaudamiesi burbuliukais atsipalaiduojame, pamirštame rūpesčius, nuovargį.
Nuo kelių iki keliolikos tūkstančių
Ilgai laikysianti kokybiška masažinė vonia kainuoja nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.
Kiniškos masažinės vonios kainuoja nuo 2-2,5 tūkst. litų. Už aukštesniam lygiui priskiriamas čekiškas, estiškas, latviškas bei lenkiškas vonias tektų pakloti iki 10 tūkstančių. Vokiškos, itališkos vonios brangiausios. Už jas tenka mokėti nuo 11 iki 20 tūkst. litų.
Pasak santechnika prekiaujančios bendrovės „Dremalita” direktoriaus Vytauto Kraniausko, norėdami įsigyti kokybišką hidromasažinę vonią, nebūtinai turite išleisti pusės metų pajamas. „Gera vonia gali kainuoti ir 2-3 tūkstančius litų. Bet ji atliks tik vandens ir oro masažą. Brangesnėse įtaisyta valdymo sistema leidžia reguliuoti, pavyzdžiui, masažo stiprumą, vandens temperatūrą, vonios apšvietimą. Kiekviena papildoma funkcija nepigiai kainuoja, todėl ir susidaro pirkėjus atbaidančios sumos”, – aiškino pašnekovas.
Kaip teigia specialistai, hidromasažinę vonią nėra sudėtinga įrengti nei ankštame standartinio buto, nei erdviame nuosavo namo vonios kambaryje. Jų būna skirtingo ilgio – nuo 1,5 iki 1,9 metro. Populiariausios – 1,7 metro.
Be muilo
Nusprendę namie įsirengti masažinę vonią, nepamirškite pasidomėti jos eksploatavimo bei priežiūros ypatybėmis. Tokia vonia galima mėgautis tik nusiprausus duše. Joje negalima naudoti muilo, prausimosi putų. Putos kartu su nešvarumais nusėda ir užkemša purkštukus, vamzdelius. Ilgesnį laiką nesinaudojus, iš jų gali pradėti sklisti nemalonus kvapas, o įjungus purkštukai į švarų vandenį išpurkš susikaupusius nešvarumus. Todėl vonią reikėtų dezinfekuoti bent porą kartų per mėnesį. Kaip teigia Kraniauskas, tereikia į ją įpilti specialaus dezinfekuojamojo skysčio ar įmesti tabletę ir kuriam laikui palikti vonią įjungtą.
Galima įsigyti santechniką su jau įrengta dezinfekcine sistema. Ji kainuos brangiau, tačiau sutaupysite laiko ją prižiūrėdami.
Taupantiesiems laiką – dušas
Kaip tikino Kuliešius, trumpindami maudymosi laiką žmonės atsisako vonių ir įsirengia tik dušą. Pigiausios yra kiniškos, vidutinio brangumo – čekiškos, švediškos dušo kabinos bei maišytuvai, brangiausia – vokiška produkcija.
Dušams keliami mažesni nei voniai reikalavimai. Kuliešius gerą dušo kabiną apibūdino taip: iš jos maudantis netyška vanduo, sienelės nepraleidžia vandens, ilgai laiko, patvarios judamosios detalės, madingo dizaino.
Dušo kabinų sienelės iš stiklo ar plastiko būna įrėmintos arba berėmės. Beje, plastikas jau nemadingas – pirkėjai dažniausiai renkasi brangesnes iš įvairaus storio bei faktūros stiklo pagamintas kabinas.
„Potvynio” nesudėtinga išvengti
Pagrindiniai nepatogumai, su kuriais gali tekti susidurti duše – vandens nuosėdų „takeliai” ant kabinos sienų bei durų ir potvynis po maudymosi.
Daugiabučių ir nuosavų namų vanduo, deja, dažniausiai yra kietas. Jame esančios mineralinės druskos kaupiasi ant akyto stiklo paviršiaus kartu su įvairių cheminių valiklių medžiagomis, susidaro negražių nuosėdų. Daugelis kokybiškos santechnikos gamintojų seniai išsprendė šią problemą, pradėję dengti stiklą specialiu vandenį atstumiančiu sluoksniu. Jis neleidžia vandens lašams likti ant stiklo, todėl apnašos nesikaupia.
Baimindamiesi užlieti vonios kambarį ir pridaryti rūpesčių žemiau gyvenantiems kaimynams, anksčiau žmonės rinkdavosi dušo kabinas tik su įvairių formų bei dydžių padėklais. Tačiau papildomai kelis šimtus litų kainuojantys padėklai – jau praeitis. Yra gerų hidroizoliacinių medžiagų, kuriomis padengus grindis galima nebijoti, kad drėgmė prasisunks. Todėl dušo kabina gali būti statoma tiesiai ant grindų. Beje, svarbu dušo vietą numatyti dar iki įrengiant vandentiekio įvadą.
Garinis dušas
Vis labiau populiarėja nors ir brangūs, tačiau funkcionalūs gariniai, masažiniai dušai. „Garinio dušo kabinų sienelės paprastai būna įrėmintos, su stogeliu. Jose įtaisytas garo generatorius, pučiantis nelabai karštą, iki 40 laipsnių orą. Tai šiek tiek primena turkišką pirtį. Masažuoja sienoje arba specialioje plokštėje įtaisyti purkštukai. Nors paprastos dušo galvutės srovė masažuoja ne ką prasčiau, gariniu dušu patarčiau lepintis tiems, kurie namie neturi vonios”, – pasakojo „Tavydo” salono atstovas.
Kraniauskas minėjo, kad masažui skirtų bei garinių dušo kabinų kaina, kaip ir hidromasažinių vonių, priklauso nuo atliekamų funkcijų skaičiaus. „Jeigu be purškiamo vandens masažo dušo kabinoje galima mėgautis dar ir kvapų ar spalvų terapija, žinoma, ji kainuos brangiai”, – sakė „Dremalitos” direktorius.