Aistros dėl žemės sklypų Naujojoje Uosto ir M. Šerniaus gatvėse, kur planuojamas vadinamasis Vitės verslo centras, detaliojo plano nerimsta – vakar šio klausimo net nesvarstė Klaipėdos miesto taryba, nors į darbotvarkę jis buvo įtrauktas.
Aršios batalijos Taryboje dėl šio detaliojo plano buvo žadamos jau kurį laiką iki paties Tarybos posėdžio. Įtariama, jog minėtam Naujojo Uosto g. 11, 13, 15 ir M. Šerniaus g. 14 sklypų detaliajam planui besipriešinanti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija esą tik prisidengia visuomenės interesu, o iš tiesų taip sprendžia nesutarimus tarp architektų.
Sugriaus koncepciją
Pasak Lietuvos piliečių frakcijos atstovo Viliaus Vizbaro, su šiuo planu, kurio rengimą finansavo bendrovė „Kleta”, esą dedasi negeri dalykai – vieniems leidžiama tai, kas draudžiama kitiems.
V. Vizbaro teigimu, į jį kreipėsi bendrovė „Klaipėdos laivų agentūra”, tame pačiame Vitės kvartale norėjusi statyti tokio paties aukščio ar net mažesnius pastatus, nei Vitės verslo centrą planuojanti „Kleta”.
„Norai buvo adekvatūs, tačiau „Klaipėdos laivų agentūrai” tai buvo uždrausta”, – žadėdamas batalijas Taryboje dėl „Kletos” finansuojamo detaliojo plano sakė V. Vizbaras.
Tiesa, žadėtų batalijų taip ir nesulaukta – prieš pat Tarybos posėdį tvirtinant darbotvarkę Tarybos narys Povilas Vasiliauskas valdančiosios frakcijos vardu pasiūlė šį klausimą atidėti ir dar panagrinėti, nors jam buvo pritarta Teritorijų planavimo komitete, teigiamą išvadą buvo pateikusi ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Kovingai minėto detaliojo plano atžvilgiu nusiteikusi ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.
Pasak iš „Klaipėdiečių tribūnos” kalbėjusios jos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, buvo nueitas ilgas kelias, kol 2000 metais buvo patvirtintas viso Vitės kvartalo detalusis planas. Jame numatyta atstatyti senąjį gatvių tinklą, posesijas, planuoti riboto aukščio šiuolaikinės architektūros pastatus, o didesnius – iki 30 metrų aukščio – esą galima planuoti tik kvartalo pakraščiuose.
„Kletos” finansuojamas detalusis planas esą užkirs nuoseklią labai svarbios teritorijos plėtrą, sugriaus viso kvartalo koncepciją.
Jau anksčiau, svarstydama Naujosios Uosto g. 11, 13, 15 ir M. Šerniaus g. 14 sklypų detalųjį planą Architektų sąjungos Ekspertų taryba buvo priėjusi prie išvados, kad tokios apimties plėtros klausimus galima spręsti tik parengus bendrą Vitės kvartalo užstatymo koncepciją.
Įtaria asmeniškumus
Vis dėlto įtariama, jog architektai šiuo atveju nėra objektyvūs, ir kovoja ne už visuomenės, o už savo pačių interesus. Beje, ne vieną suerzinusį „Kletos” finansuojamą detalųjį planą rengęs architektas Ramūnas Atas nėra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos narys.
Pasak Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, ji jau yra siuntusi Architektų sąjungai atsakymą dėl tiek aistrų sukėlusio detaliojo plano.
„Reikėtų būti nuosekliems ir pripažinti, kad asmeniškumai bei tarpusavio konfliktai dėl įtakos dominuoti projektuojant statinius miesto teritorijose neturėtų užgožti architektų profesionalumo ir nešališko sprendimo dėl miesto kvartalų plėtros vertinimo”, – rašoma laiške.
Anot R. Noreikienės, Vitės kvartalas niekada nebuvo „plokščias” – čia būta bažnyčių, apžvalgos bokštelių, todėl ir dabar fragmentinis užstatymas aukštais pastatais čia galimas.
Savivaldybės administracijos užsakymu parengtame ir 2000-aisiais metais patvirtintame Vitės kvartalo – teritorijos tarp Naujosios Uosto, Uosto ir Sankryžos gatvių – detaliajame plane prie Naujosios Uosto gatvės numatytas užstatymas iki 8 aukštų (30 metrų).
Pasak R. Noreikienės, pačiai R. Staševičiūtei priklausanti bendrovė „Pilis” vėliau parengė teritorijos dalies detaliojo plano korektūrą, kurioje užstatymo fragmentai numatomi iki 30 metrų aukščio.
„Naujojoje Uosto g. 11, 13 ir 15 planuojamas užstatymo aukštis po daugelio korektūrų, kurių reikalavo politikai, jau neviršija šiame kvartale minėtais detaliais planais numatyto užstatymo aukščio”, – pabrėžė R. Noreikienė.
Jos teigimu, kartais beatodairiškai draudžiant galima padaryti daugiau žalos, nei ieškant kompromisų.
Prieš kelias savaites Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete svarstant „Kletos” finansuojamą detalųjį planą kalbėta, kad vienam investuotojui parengti viso kvartalo koncepciją yra per sunku.
Beje, anot R. Noreikienės, dėl V. Vizbaro minėto draudimo „Klaipėdos laivų agentūrai” rengti detalųjį planą, matyt, įvyko nesusikalbėjimas. Čia esą norėta statyti aukštybinius – daugiau nei 30 metrų – pastatus, todėl bendrovės paprašyta parengti koncepciją, projektinius pasiūlymus.
Pasak R. Staševičiūtės, nesprendžiant problemos lengviausia viską suvesti į asmeninius interesus. Anot jos, dabar akcentuojama, kad vienam investuotojui parengti viso kvartalo koncepciją yra nepakeliama našta, o juk tokią koncepciją galėtų parengti Savivaldybė.
R. Staševičiūtės teigimu, kai „Pilis” rengė detalųjį planą, kuriame numatytas fragmentinis užstatymas iki 30 metrų, situacija dar buvo kitokia. Gyvenimas jau pasikeitė, todėl ir reikia keisti koncepciją, – sakė pirmininkė. Be to, „Pilis” planavo aukštą pastatą tik kvartalo pakraštyje o „Kleta” planuoja juos per vidurį, todėl visa koncepcija esą griūva ir reikia naujos.