Prie Valdovų rūmų – pretendentų eilės

Nebaigtuose statyti rūmuose norėtų įsikurti ir Australijoje, Brazilijoje įsikūrę mūsų karalių „palikuonys”, ir vietos bajorai
Valdovų rūmai sostinėje atstatomi sparčiai, tačiau jų paskirtis bei su ja susiję projektai visuomenei dar nėra visiškai aiškūs, nors būtent Lietuvos visuomenė yra šių rūmų atstatymo iniciatorė, šalies žmonės tam paaukojo ne vieną milijoną litų.

Taip mano grupė Kovo 11-osios akto signatarų, meno, kultūros ir politikos veikėjų, kurie vakar Vilniuje, Signatarų namuose, diskutavo apie Valdovų rūmų ateitį.

Diskusijos dalyviai priėmė kreipimąsi į šalies vadovus Valdą Adamkų, Viktorą Muntianą ir Algirdą Brazauską, kuriame pasiūlė tiksliau apibrėžti Valdovų rūmų paskirtį, nustatyti jų valdymo struktūrą, direkcijos ir veiklos finansavimą.

Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas susirinkusius ramino, kad laiko iki 2009 metų liepos 6-osios, kai Valdovų rūmai oficialiai bus atidaryti, dar yra, o ir jaudintis nesą ko – šio pastato paskirtis apibrėžta 2000 metais priimtame Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatyme bei Vyriausybės patvirtintoje koncepcijoje.

Kaip nurodo šie dokumentai, pagrindinė rūmų funkcija – reprezentuoti valstybę, jos istoriją. „Galbūt galima ginčytis, ko ten labiau reikia – šalies vadovų reprezentacijos, muziejinės ar švietėjiškos veiklos. Manau, reikia visko ir visa tai bus”, – kalbėjo Kvietkauskas.

Tačiau Valstybinės kultūros paveldo komisijos nario, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto tarybos pirmininko Romo Pakalnio nuomone, minėtą įstatymą jau metas tikslinti ir detalizuoti. „Gal net pavėluota – įstatymai taisomi ilgai, o Dailės muziejus Vakaruose būsimiesiems rūmams jau perka gobelenus, krėslus ir kitokias interjero detales, nors interjero projektas dar nepatvirtintas”, – replikavo Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininkas Edmundas Kulikauskas.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys pasakojo, kad pretendentų kurtis Valdovų rūmuose jau daug – vieni siūlo ten steigti Tautos namus, kiti pagonišką šventyklą, atskirų menių neatsisakytų ir Australijoje bei Brazilijoje įsikūrę mūsų karalių palikuonys, vietos bajorai.

Valdovų rūmų atstatymo mokslinio vadovo Napoleono Kitkausko nuomone, skubėti neverta, nes taip tik klaidų pridarysi. „Nei Lenkijoje, nei kitose Europos šalyse karalių rūmai nebuvo ir nėra atkuriami greitai – tai nelengvas, kruopštus ir ilgai trunkantis darbas. O jų paskirtį spėsime sugalvoti, – kalbėjo Kitkauskas. – Svarbiau atsikratyti skepticizmo, esą tų rūmų atkūrimas – tik lėšų švaistymas, esą jie užstoja Katedrą, Gedimino kalną. Taip kalbantys kažkodėl pamiršta, jog Vilniaus senamiestis be šių rūmų – kaip kūnas be galvos”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.