Berčiūnuose esančioje Ateitininkų stovyklos teritorijoje dygsta privačios vilos. Nors viešosios įstaigos Berčiūnų ateitininkų stovyklos vadovas Leonas Janušauskas tikina, kad 16 stovyklos teritorijoje esančių vasarnamių priklauso viešajai įstaigai, PB žiniomis, penkių iš naujai dygstančių pastatų savininkai – vis dėlto privatūs asmenys.
Lietuvos ateitininkų federacijai Berčiūnų pušyne esanti stovykla perduota 1992 metais. Stovyklos perdavimo komisiją sudarė ir sprendimą tuomet pasirašė Savivaldybei vadovavęs Tarybos pirmininkas Tomas Josas. Sovietinių laikotarpiu čia buvo įsikūrusios dvi pionierių stovyklos.
Atiteko Ateitininkų federacijai
Iki Antrojo pasaulinio karo gražiame netoli Panevėžio esančiame pušyne panevėžiečiai 1930 metais 19,94 hektaro plote pradėjo statyti vasarnamius. Buvo įruoštos vaikų žaidimo aikštelės, nutiesti keliai, pastatyta apie 30 vasarnamių. Juose galėjo vasaroti daugiau kaip 200 poilsiautojų.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Berčiūnų vasarvietė, pagal vietinės valdžios susitarimo protokolą, buvo perduota Lietuvos ateitininkų federacijai. Tada parengiamuosius darbus dirbo panevėžiečiai kunigas Rimantas Gudelis, Darius Pietaris ir Vaidas Gudelis.
Šiuo metu Ateitininkų stovyklą prižiūri ir tvarko įsteigta viešoji įstaiga Berčiūnų ateitininkų stovykla. Jos vadovas – Leonas Janušauskas.
Statosi namus
PB korespondentai, apsilankę Berčiūnuose esančioje Ateitininkų stovykloje, išvydo statybas.
Šiais metais Ateitininkų federacija skyrė 150 tūkstančių litų stovyklos valgyklos pastato rekonstrukcijai. Pastatą remontavo bendrovės „Stapora” vyrai. Tačiau remontuojamas ne tik valgyklos pastatas. Stovyklos centre ir dar keliose vietose kyla nauji privačių asmenų vasarnamiai, kai kur restauruojami sudegę pastatai.
Viešosios įstaigos Berčiūnų ateitininkų stovyklos vadovas L.Janušauskas PB tikino, kad Ateitininkų federacijai jau keturiolika metų perduota naudotis 16 vasarnamių. Juose gyvena stovyklautojai. Vadovas teigė, kad nė vienas vasarnamis, priklausantis Ateitininkų federacijai, parduotas nebuvo. „Tie vasarnamiai, kuriuos dabar stovyklos teritorijoje įsirenginėja privatininkai, pagal dokumentus paveldėjo panevėžiečiai, kuriuos pastarieji vėliau pardavė”, – sakė L.Janušauskas.
Vadovas teigė žinantis du tokius paveldėtojus. Anot jo, vienas vasarnamis priklausė Žitkevičiams, kitas – Narkevičiams. Dar vienas stovyklos namas atiteko nemažai metų čia gyvenusiam ir Ateitininkų stovyklos teritoriją prižiūrėjusiam V.Margiui. Pirmieji du minėti vasarnamių šeimininkai siūlė pastatus pirkti Ateitininkų federacijai, tačiau pastaroji negalėjo mokėti tokių pinigų.
Saugo stovyklą
Viešosios įstaigos direktorius esąs patenkintas, kad stovyklos teritorijoje namus statosi privatūs asmenys. „Taip geriau apsaugoma stovyklos teritorija, pastatai. Pavasarį, vasarą iš miesto atvažiuoja nemažai jaunimo. Po tokių atvažiavimų tenka remontuoti ne vieną sulaužytą suoliuką, keisti išdaužtus vasarnamių langų stiklus”, – tikino L.Janušauskas.
Rengs detaliuosius planus
L.Janušauskas pasidžiaugė, kad Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė sąlygas, jog būtų parengti detalieji planai ir suformuoti Ateitininkų stovyklos žemės sklypai aplink vasarnamius. Tai patvirtino ir Savivaldybės skyriaus vedėjas Rimantas Pauža. Jis teigė, kad privatiems asmenims, kurie turi nuosavybę stovyklos teritorijoje, detaliuosius planus rengti sąlygos buvo išduotos. „Tie sklypai – nedideli ir tikrai neužima daug vietos”, – PB teigė R.Pauža.
Tvora stovyklos centre – blogai
Vienos iš stovyklos teritorijoje sparčiai kylančios vilos šeimininkai naująjį būstą apsitvėrė aukšta juoda tvora. Pastatas stovi kone pačiame stovyklos centre. Lietuvos ateitininkų federacijos valdybos pirmininkas Liutauras Serapinas PB tvirtino, kad būtent privataus asmens pastatyta ši aukšta tvora nėra malonus dalykas. „Kai stovykla buvo perduota Ateitininkų federacijai, nebuvo galima įteisinti žemės nuosavybės klausimo. Tik keista, kad Panevėžio miesto savivaldybė leido suformuoti stovykloje žemės sklypus privatiems asmenims. Kažkam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos. Taip ir atsirado aukštos vaizdą gadinančios tvoros stovyklos teritorijoje”, – PB teigė valdybos pirmininkas.
Per mažai pinigų
L.Serapinas neslėpė, kad Ateitininkų stovyklos teritorijoje statomos penkios vilos priklauso privatiems asmenims. „Bėda, kad Ateitininkų federacija negalėjo nusipirkti visų pastatų. Savininkai siūlė pirkti, bet federacija neturėjo tiek pinigų. Tuomet paveldėtojai vilas pardavė tretiesiems asmenims. Pastarieji susitvarkė reikiamus dokumentus ir puolė statytis namus ramioje Berčiūnų vietoje”, – pasakojo Lietuvos ateitininkų federacijos valdybos pirmininkas.