Azartiniais lošimais prasilošusiųjų asmenų skaičius per pastarąjį ketvirtį drastiškai padidėjo 77 procentais.
2005-aisiais metais Nacionalinė žaidimų ir lošimų verslo asociacija tikėjosi, kad Lietuvos azartinių lošimų rinka pagaliau bus pradėta orientuoti į brandžią, Vakarų Europoje veikiančią azartinių lošimų sistemą.
Tačiau šiandien išplatintame pranešime asociacija apgailestauja, kad šiuo metu Lietuvos rinka veikia Rytų šalių pavyzdžiu su visomis jai būdingomis problemomis.
Anot asociacijos, skaudžiausios problemos yra šios: agresyvus ir besaikis neribotų lošimų operatorių žmonių skatinimas lošti, vis labiau didėjanti žmonių priklausomybė nuo lošimų, vis dažniau pasikartojančios situacijos, kai lošėjai pralošia labai stambias sumas (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 19 d. spaudoje pasirodė straipsniai, kad vienos bendrovės darbuotoja pralošė per 835 tūkst. litų).
Azartinių lošimų rinkos ydas įvardija ir patys nuo jų nukentėję žmonės. 2006 m. balandžio 1 d. VLPK duomenimis, per pastaruosius metus prasilošusių asmenų prašymuose neleisti lošti kaip prasilošimo vieta kazino buvo paminėta 215 kartų, tuo tarpu žaidimo automatų salonai – tik 13 kartų, lažybų punktai – 2 kartus (kitų lošimo rūšių ir loterijų pasekmės apskritai nėra analizuojamos). Prasilošusių asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, skaičius per paskutinius tris mėnesius padidėjo 77 procentais (nuo 70 iki 124 asmenų).
Asociacijos teigimu, Valstybinė lošimų priežiūros komisija nesiima efektyvių prevencinių priemonių. Anot pranešimo, minėtas problemas lemia azartinių lošimų rinkos struktūra. Lietuvoje neriboti lošimai užima virš 70 proc. azartinių lošimų rinkos, o riboto išlošimo lošimai kartu su loterijomis ir totalizatoriais sudaro mažiau nei trečdalį azartinių lošimų rinkos. „Kalbant faktais, 10 000 gyventojų tenka tik 2,75 B kategorijos (t.y. riboto išlošimo) automatų tuo tarpu, kai nuosaikios brandžios rinkos valstybėse 10 000 gyventojų tenka nuo 23 iki 37 B kategorijos automatų, t.y. dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje tam pačiam skaičiui gyventojų. Tuo tarpu kazino su neriboto išlošimo lošimais skaičius yra neproporcingai didesnis: kitose Europos šalyse 1 kazino yra skirtas aptarnauti nuo 0,35 mln iki 1,2 mln gyventojų, Lietuvoje 1 kazino skirtas aptarnauti 0,195 mln gyventojų Lietuvoje (dar mažiau Vilniuje – 0,055 mln gyventojų), kas patvirtina neribotų lošimų verslo segmento smulkėjimą. Azartinių lošimo namų arba kazino Lietuvoje skaičius pagal vienam žmogui tenkančių vietų skaičių yra triskart didesnis nei ES šalyse. Statistiniai duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad Lietuvoje daugiausiai pralošiama ten, kur žadami dideli laimėjimai ir kur galima statyti neribotas sumas”, – teigiama pranešime.
Asociacija aiškina ir kitas lošimų rinkos problemas: dėl reguliavimo neaiškumų bei Komisijos stichiškos ir nenuoseklios veiklos, kuriančios teisinį netikrumą dėl investicijų ekonominio pagrįstumo, užsienio investuotojai ne tik neturi intereso investuoti į azartinių lošimų rinką Lietuvoje (Vakarų Europos šalyse, kuriose egzistuoja gerokai griežtesnis teisinis reguliavimas, investicijos į nuosaikios azartinių lošimų rinkos plėtrą yra nuolatinės), tačiau taip pat, asociacijos žiniomis, traukiasi iš Lietuvos, o veikiančių azartinių lošimų bendrovių veikla yra nuolat trikdoma.
Asociacija 2005-aisiais ir šiais metais teikė pasiūlymus, kaip spręsti šias problemas, taikyti azartinių lošimų rinkos balansavimo priemones azartinių lošimų rinką kontroliuojančioms institucijoms, tarp jų ir Komisijai bei Finansų ministerijai.
Tačiau asociacijos atstovai teigia, kad jiems tenka tik stebėtis minėtų institucijų pareigūnų veiklos neefektyvumu. Anot jų, Valstybinė lošimų priežiūros komisija, koordinuojanti darbo grupės veiklą, vengia diskusijos apie esminę azartinių lošimų reguliavimo reformą, siekia išsaugoti dabartinę rinkos struktūrą, kurioje dominuoja kazino operatoriai, rengiamas įstatymo projektas kol kas yra nepanašus į nuosaikios reguliuojamos rinkos modelį, o jame numatomais pakeitimais yra tik siekiama kovoti su veikiančio modelio pasekmėmis, o ne spręsti problemas iš esmės.