Armėnijos sostinėje viešintis Prezidentas V.Adamkus bando ieškoti būdų, kaip suintensyvinti dvišalį bendradarbiavimą
Armėnija dėkoja Lietuvai už paramą. Tai bene vienintelė svarbesnė žinia iš Jerevano, kur vakar prasidėjo oficialus Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus dviejų dienų vizitas.
Viena nuo kitos tolokai esančios valstybės prisipažįsta simpatizuojančios viena kitai, tačiau tai, kaip pripažino abiejų šalių vadovai, kol kas neparemta jokiais konkretesniais darbais.
Prisiminė pirmąjį apsilankymą
Kaip Lietuvos valstybės vadovas, V.Adamkus į Armėniją su vizitu atvyko pirmą kartą. Tačiau jis šiame krašte jau yra lankęsis. Dar sovietiniais laikais, 1983 metais, V.Adamkus atvyko į Armėniją kartu su amerikiečių gamtosaugininkų delegacija. Ji konsultavo armėnus dėl Sevano ežero išvalymo.
Prezidentas dar lėktuve į Jerevaną pasakojo „Kauno dienai” tuomet buvęs sužavėtas armėnų vaišingumu, draugiškumu ir labai stipriu patriotiniu jausmu. „Pamenu, vieną vakarą prie vaišių stalo susėdo mūsų delegacija ir daug Armėnijos aukštų pareigūnų. Vienas jų buvo Maskvos siųstas antrasis sekretorius. Vakaro šeimininkas, Armėnijos aplinkosaugos ministras, iš pradžių bandė rusiškai skaityti sveikinimo kalbą, bet jam tai sekėsi sunkiai. Tada jis metė šalin tą tekstą ir tiesiog nuo savęs pakalbėjo armėniškai. Aš gi tuomet, keldamas tostą, palinkėjau lietuviams ir armėnams laisvės. Visi buvo maloniai nustebinti, tik tas antrasis sekretorius sėdėjo pažaliavęs iš pykčio. Paskui graudžiai juokavome, kad galėjome nė neišvykti saugiai iš Jerevano”, – pasakojo V.Adamkus.
Sevano ežero aplinkosauginis projektas buvo sėkmingai įgyvendintas ir dabar tai vienas švariausių ežerų pasaulyje.
Dėkojo už rezoliuciją
Prisiminimams apie praeitį V.Adamkus daugiau dėmesio skyrė vakare įvykusioje iškilmingoje vakarienėje. Tuo tarpu dieną surengtuose susitikimuose su aukščiausiais Armėnijos pareigūnais kur kas daugiau kalbėta apie dviejų šalių bendradarbiavimą įvairiose srityse, taip pat apie Baltijos ir Juodosios jūrų regionų vystymąsi.
„Vyksta gana aktyvus politinis dialogas. Tuo galime džiaugtis. Tikimės, kad tai peraugs į kur kas gilesnį bendradarbiavimą įvairiose kitose srityse”, – spaudos konferencijoje po susitikimo su V.Adamkumi sakė Armėnijos vadovas Robertas Kočarianas.
Jis padėkojo Lietuvai už tai, kad prieš kelis mėnesius Seimas priėmė rezoliuciją, smerkiančią XX amžiaus pradžioje turkų osmanų imperijos vykdytą armėnų tautos genocidą. Tuomet buvo išžudyta daugiau kaip milijonas nekaltų armėnų. „Mums tai labai svarbu. Mes nenorime būti praeities įkaitai, bet tokie pripažinimai padeda mums įsitvirtinti pasaulyje ir judėti į priekį”, – sakė R.Kočarianas.
Turkija nepripažįsta vykdžiusi genocidą, todėl nervingai reaguoja į bet kurios valstybės pareiškimus, šiuo klausimu palaikančius Armėniją. Su pastarąja valstybe turkų santykiai yra įtempti.
R.Kočarianas taip pat pareiškė, kad Lietuva vargu ar gali padėti spręsti jau beveik du dešimtmečius besitęsiantį Kalnų Karabacho konfliktą tarp Armėnijos ir kaimyninio Azerbaidžano. Kiekviena valstybė įsitikinusi, kad Kalnų Karabachas priklauso jai.
Atskira A.Adamkienės programa
Abiejų šalių vadovai pripažino, kad kol kas silpnai bendradarbiaujama ekonomikos ir žmogiškųjų kontaktų srityje. V.Adamkus pastebėjo, kad galėtų labiau bendrauti studentija.
Ekonominius santykius turėtų paskatinti vakar Jerevane pasirašyta dviejų vyriausybių sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.
Apie įvairius dvišalių santykių aspektus V.Adamkus vakar kalbėjosi ir su Armėnijos parlamento pirmininko pirmuoju pavaduotoju Tigranu Torosianu. Pats pirmininkas kaip tik šiuo metu yra išvykęs į Paryžių, į eilinį derybų dėl Kalnų Karabacho raundą.
Prieš oficialią vakarienę V.Adamkus dar spėjo aplankyti žinomo armėnų menininko Sergejaus Paradžanovo muziejų.
Lietuvos Prezidentą kelionėje lydi jo žmona Alma Adamkienė. Kol jos vyras kalbėjosi kuo rimčiausiomis temomis su aukštais armėnų pareigūnais, poniai A.Adamkienei surengta atskira programa. Lydima Armėnijos prezidento žmonos Belos Kočarian pirmoji Lietuvos ponia apsilankė valstybiniame Armėnijos istorijos muziejuje ir vaikų namuose „Liana”. Abi ponios kartu papietavo.
Spūsčių ir chaoso pilnose Jerevano gatvėse matyti, kad į miestą yra atvykęs aukštas svečias iš Lietuvos. Visose pagrindinėse gatvėse kartu su raudonos, mėlynos ir oranžinės spalvų armėnų vėliavomis iškabintos ir lietuviškos trispalvės.
Visur, ypač tose vietose, kur lankėsi Lietuvos vadovas, buvo itin daug policijos ir apsaugos pareigūnų. Aukščiausiųjų asmenų saugumas šioje šalyje sustiprintas nuo 1999 metų, kai įsiveržėliai į šios šalies parlamento pastatą sušaudė tuometinį šalies premjerą ir keliolika parlamentarų.
Tik oras nebuvo itin palankus maloniam nusiteikimui. Nors Jerevane gana šilta ir aplink jau žaliuoja pavasaris, beveik nepertraukiamai merkė lietutis, kai kada peraugdamos į gana stiprias liūtis.