Šiandien minimos didžiausios pasaulio istorijoje branduolinės katastrofos – atominio reaktoriaus avarijos, įvykusios 1986 m. balandžio 26-tą dieną.
Černobylio atominėje elektrinėje Ukrainoje, 20-tosios metinės. Artimiausiu metu Lietuvoje bus patvirtinta Černobylio atominės elektrinės AE avarijos padarinių likviduotojų sveikatos palaikymo 2006-2010 metų programa, kuria siekiama prisidėti prie tarptautinio tikslo – mažų jonizuojančios spinduliuotės dozių poveikio gyvajai gamtai įvertinimo.
Lietuva, aktyviai bendradarbiaudama su kitomis radiacine sauga besirūpinančiomis šalimis, nuolat moksliškai tiria šios srities problemas. Tai leidžia kurti ir diegti naujas nukentėjusių nuo radiacijos gydymo bei reabilitacijos metodikas, keistis vertinga patirtimi ir kvalifikuotais specialistais.
Nors nuo Černobylio katastrofos praėjo 20 metų, jos poveikiai žmonijos sveikatai mažai ištirti ir aprašyti. Radiacinė sauga kelia nuolatinį šiuolaikinio pasaulio visuomenės susirūpinimą. Literatūros duomenimis, biologinis jonizuojančiosios spinduliuotės veikimas yra gilus ir įvairiapusiškas, paliečiantis visas apšvitinto organizmo struktūras. Jonizuojančios spinduliuotės poveikis organų lygyje nulemia kraujodaros, periferinės ir centrinės nervų sistemos pakitimus, endokrininių liaukų bei daugelio kitų organizmo sistemų pažeidimus. Organizmo pokyčiai gali pasireikšti ne tik po tiesioginio spinduliuotės poveikio, bet ir po daugelio dešimtmečių bei persiduoti ateinančioms kartoms.
Černobylio atominės elektrinės AE avarijos padarinių likviduotojų sveikatos palaikymo 2006-2010 metų programa, atitinkanti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus, apima visas svarbiausias Černobylio atominės elektrinės (ČAE) avarijos padarinių likviduotojų sveikatos priežiūros organizavimo grandis. Programos įgyvendinimo prioritetai – užtikrinti ČAE avarijoje dirbusių didvyrių sveikatos priežiūrą, sergamumo, mirtingumo ir invalidumo rodiklių mažinimą, teikiant medicinines paslaugas sveikatos sistemos įstaigose. Taip pat numatyta rinkti ir analizuoti duomenis apie konsultuojamų bei gydomų stacionare ČAE nukentėjusių asmenų sergamumą, mirčių priežastis, organizuoti metodologinius seminarus – konferencijas, palaikyti ryšius bei keistis informacija su kitomis institucijomis tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Vilniaus Sapiegos ligoninėje nuo 1990 metų įkurtas vienintelis Lietuvoje Respublikinis Černobylio medicinos centras. Šio centro duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 5966 ČAE avarijos padarinių likviduotojai, nors manoma, kad jų turėtų būti daugiau nei 7000 asmenų. Černobylis palietė vieną iš šimto Lietuvos vyrų, kuriems 1986 m. buvo nuo 18 iki 45 metų. Centro atliktų tyrimų duomenimis, pagal gautą apšvitos dozę (vidutiniškai apie 114 mSv), avarijos padarinių likviduotojai iš Lietuvos gavo reliatyviai nedideles jonizuojančios spinduliuotės dozes. Tačiau jų sveikatos būklės stebėjimai, susirgimų ir mirties priežasčių analizė parodė, jog darbai, likviduojant ČAE avarijos padarinius, turėjo pastebimų pasekmių likviduotojų sveikatai.
2004 metais Černobylio medicinos centre buvo išanalizuota 319 pasirinktų aklu metodu 165 Sapiegos ligoninės pacientų – likviduotojų ligos istorijos. Analizė parodė, kad kiekvienas jų serga vidutiniškai 5-6 ligomis (kraujotakos sistemos ligos – 38,9 proc., jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligos – 11,3 proc., psichikos ir elgesio sutrikimai – 8,3 proc., endokrininės sistemos ligos – 7,6 proc., nervų sistemos ligos – 6,1 proc., virškinimo sistemos ligos – 5,3 proc., lėtinės kvėpavimo sistemos ligos – 4,7 proc.).
Černobylio medicinos centro duomenų bazėje yra duomenys apie 507 mirusius likviduotojus. Jų mirčių priežasčių dinamika rodo, kad jeigu 1986 – 1990 m. pirmoje vietoje vyravo mirtys nuo išorinių priežasčių (56,9 proc.), antroje vietoje – nuo kraujotakos sistemos ligų (18 proc.), o mirtys nuo piktybinių navikų – trečioje vietoje (13,9 proc.), tai 1996-2000 m. pirmoje vietoje atsidūrė mirtys nuo piktybinių navikų (35,8 proc.), antroje vietoje liko mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų (30 proc.), o mirtys nuo išorinių priežasčių liko trečioje vietoje (21,7 proc.).
Branduolinio užterštumo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai nagrinėjimas lieka aktualus ne tik Lietuvoje. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, Baltarusija yra pripažinta labiausiai nuo Černobylio katastrofos nukentėjusia šalimi. Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmės yra tragiškos. Apie 25 proc. Baltarusijos teritorijos tapo negyvenama, mirtį nešančia zona. Nukentėjusių nuo Černobylio avarijos žmonių skaičius siekia 23 proc. visų šalies gyventojų. Šalies nuostoliai įvertinami 235 milijardais dolerių, kas sudaro 32 iki Černobylio avarijos buvusius šalies biudžetus.