Lietuvoje pasirodė propagandinis filmas, siūlantis kitokią istorinių faktų interpretaciją ir paraleles su šiandienos įvykiais.
SSRS ir Stalino laikų simbolikos prifarširuotame filme skamba tokie teiginiai: lietuviai, o ne rusų čekistai trėmė filmo autoriaus tėvus; valstybę valdo buvę sovietinės Lietuvos lyderiai ir galbūt net bus įvesta komendanto valanda.
Nors filmo pradžioje raudonomis raidėmis per visą ekraną skelbiama: „MADE IN LITHUANIA”, kalbinti ekspertai abejoja, kad tokį filmą galėjo sukurti Lietuvoje gyvenantys ir ją savo tėvyne laikantys asmenys, rašoma dienraštyje „Lietuvos žinios”.
Herojai pasakoja, kad grįžę į Lietuvą tremtiniai ir jų artimieji pasijuto įkaitais, jautėsi valdžios atstovų žeminami. Išraiškingas diktorės balsas dėsto: „Likimo ironija, o gal tiesiog atsitiktinumas, kad grįžusieji buvo apgyvendinti vos už kelių dešimčių metrų nuo tos vietos, iš kur pajudėjo pirmieji represuotų Lietuvos piliečių etapai”.
„Grįžkit, mes jūsų neužmiršom”, – skelbė per visą ekraną rodytas prieš keliolika metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išleistos knygutės viršelis. Tačiau filmo herojai leido sau tvirtinti grįžę ir vėl patyrę represijas.
Kompaktinį diską su įrašytu filmu į „Lietuvos žinių” redakciją atnešė du rusiškai kalbantys vyrai. Vėliau paaiškėjo, kad vienas jų – buvusio tremtinio sūnus Jaras Valiukėnas. Jis titruose pristatomas kaip filmo kūrėjas. J.Valiukėnas autorystės nesigynė, tačiau tvirtino mylįs Lietuvą, laikąs ją tėvyne. „Mane tėvelis išauklėjo lietuvybės dvasia”, – rusų kalba aiškino J.Valiukėnas. Lietuvoje jis gyvena jau kelerius metus.
Patį filmo autorių primenantis vyriškis iš ekrano „reikalauja”, kad Lietuvos valdžia jam įrodytų nekankinusi ir netrėmusi jo tėvų. „Lietuvos valdininkai kalba, kad aš turiu įrodyti, jog mano šeima negalėjo grįžti į Lietuvą iki 1959 metų… Tačiau aš norėčiau paklausti: „O ar ji gali įrodyti, kad nė vienas jos atstovų ir jų protėvių nekalti dėl mano močiutės mirties Krasnojarsko tremtyje? Arba senelio mirties, kuris Lietuvą lankė nuo 1959 metų ir po dešimties metų mirė nuo infarkto? Ar gali įrodyti, kad niekas iš dabartinės valdžios nekaltas, kad mano šeimos nariai patyrė sovietų konclagerių pragarą”?
Filmo autorių primenantis herojus pažėrė ne tik retorikos. Jis ėmė kaltinti lietuvius. Pasak 40 metų herojaus, „viskas kartojasi tarybinių represijų tikslumu”.
Rusiškai įgarsintas filmas skelbė, kad čia „liudijimai žmonių, susidūrusių su apgaule ir Lietuvos valdžios žiaurumu”. Apie 40 minučių trunkantis filmas baigiamas žinia, kad netrukus pasirodys ir antroji filmo dalis. Jį ketinama išversti į anglų kalbą ir išplatinti internete.
J.Valiukėnas, buvęs prieštaringai vertinamo portalo „Kavkazcenter” korespondentas, neigė prielaidą, kad jis Lietuvos nekenčia ir savo filmu galbūt siekė sukurstyti tautinę nesantaiką. Anot jo, Lietuva privalanti tremtiniams įvykdyti ką žadėjusi – suteikti privačius butus.
Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovo spaudai Vytauto Makausko, „apie tokį filmą VSD žinojo”, tačiau kategoriškai atsisakė jį komentuoti.