Vyriausioji tarnybinės etikos komisija neketina svarstyti Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Virgilijaus Valančiaus profesinės veiklos
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad V.Valančius teismo pirmininko postą derino su vienos iš Mykolo Romerio universiteto katedrų vedėjo pareigomis, VTEK atstovai tvirtina, kad galima įtarti, jog buvo pažeisti teisėjams taikomi papildomos darbinės veiklos apribojimai, tačiau, jų nuomone, šį atvejį turėtų svarstyti ne jie, o teisėjų savivaldos institucijos.
Vertinti turėtų teisėjų savivalda
Kaip paskelbta viešai, V.Valančius dar neseniai vadovavo M.Romerio universiteto Civilinio proceso katedrai, tačiau beveik prieš porą savaičių pasitraukė iš šių pareigų. Katedros vedėju dabartinis Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas dirbo nuo 2001 m., o apskritai pedagogine veikla užsiėmė nuo 1997-ųjų.
Teisėjams įstatymai nedraudžia užsiimti tik papildoma kūrybine ar pedagogine veikla, tačiau katedros vedėjo darbas susijęs ir su administravimo funkcijomis, kurioms įstatyme išimčių nenumatyta. VTEK pirmininkė Jolanta Petkevičienė „Kauno dienai” sakė, jog V.Valančiaus atveju galima įtarti, kad buvo pažeista teisėjų papildomos darbinės veiklos apribojimo nuostata, kadangi asmuo į katedros vedėjo pareigas yra skiriamas, tačiau ar pažeidimas iš tiesų buvo, turėtų vertinti ne VTEK, o teisėjų savivaldos institucijos.
„Komisijai nėra draudimo svarstyti teisėjo veiklą, bet galimus teisėjų pažeidimus ar nusižengimus nagrinėja Teisėjų garbės teismas. Išties, pagal Teismų įstatymą, Teisėjų garbės teismas turi teisę pasisakyti, kai numanoma, jog teisėjas galėjo pažeisti darbinės ar politinės veiklos apribojimo prievolę”, – paaiškino VTEK vadovė.
Nagrinėtų supainiotus interesus
J.Petkevičienės nuomone, Teisėjų garbės teismas arba netgi Teismų taryba galėtų nagrinėti ne konkretų V.Valančiaus atvejį, o prevenciškai pasisakyti, kaip turėtų būti derinama teisėjo profesinė ir pedagoginė veikla.
„Galbūt ne vienas teisėjas eina kažkokias pareigas universitetuose ar kolegijose, susijusias su administravimu. Manau, kad jie taip ir padarys. Visuomenei, kuri dabar reiškia nepasitenkinimą, reikalingas aiškumas”, – sakė VTEK pirmininkė.
J.Petkevičienė „Kauno dienai” sakė neprisimenanti nė vieno atvejo, jog VTEK būtų svarsčiusi teisėjų veiklą. „Yra buvę keletas atvejų, kai mes gautą medžiagą pagal kompetenciją perdavėme Teismų tarybai, tačiau patys teisėjų nesvarstėme. Jeigu būtų gauta informacijos dėl galimų Privačiųjų ir viešų interesų derinimo įstatymo pažeidimų, tuomet jau, žinoma, VTEK svarstytų, ar pradėti tyrimą”, – tikino J.Petkevičienė.
V.Valančius žiniasklaidai yra pareiškęs, kad ir pats domėjosi, ar dėl savo darbo universitete jis nepažeidžia Teismų įstatymo. Pasak jo, universitete sudaryta darbo teisės specialistų komisija padarė išvadą, kad katedros vedėjo pareigos nėra grynai administracinės. Vakar teismo pirmininko pakalbinti nepavyko, kadangi jis išvykęs į Olandiją.
Valdybos nariai nusistebėjo
Teisėjų asociacijos valdybos nariai nepatvirtina žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog valdyba yra nepatenkinta V.Valančiaus, kuris taip pat yra ir šios asociacijos pirmininkas, veikla. Šiomis dienomis buvo paskelbta, kad valdyba rinksis į neeilinį posėdį, kuriame apsvarstys, kaip V.Valančius atstovavo šiai organizacijai per neseniai vykusį Prezidentūros ir Aukščiausiojo Teismo susidūrimą.
„Deja, nėra taip, kad valdyba rinktųsi reikšti nepasitenkinimo V.Valančiumi. Valdybos posėdis kviečiamas, bet iš tikrųjų ne dėl to. Man ši informacija pasirodė labai keista”, – vakar sakė Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas ir asociacijos valdybos narys Gintaras Čekanauskas.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas teigė, kad per penktadienį Vilniuje vyksiantį posėdį vis dėlto greičiausiai bus kalbama ir apie V.Valančiaus, kaip asociacijos pirmininko, darbą, tačiau „yra ir daug kitų klausimų”.
„Manęs, kaip asociacijos valdybos nario, kolegos paklausinėja, ar tai, ką sakė V.Valančius, buvo asociacijos pozicija, ar tik vieno pirmininko pozicija. Tai štai, pretekstėlis diskusijai yra”, – sakė L.Misiūnas.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas sakė, kad valdybos posėdyje turėtų būti diskutuojama ne apie tai, „kaip konkrečioje situacijoje elgėsi Teisėjų asociacijos pirmininkas”, o kaip apskritai veikia atstovavimo mechanizmas ir kaip jį tobulinti ateityje.
Dar vienas valdybos narys, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas Gintautas Kaulakis, tikino nė iš vieno valdybos nario negirdėjęs, kad posėdis būtų šaukiamas konkrečiai dėl V.Valančiaus veiklos. „Jeigu taip būtų, tikrai žinočiau”, – sakė teisėjas.