Palangoje išgriebtas naktį nuo tilto į jūrą nušokęs jaunuolis, Šventojoje suteikta pagalba persikaitinusiam piliečiui, Klaipėdoje išgelbėti keturi savo jėgas pervertinę plaukikai, Preilos paplūdimyje mirė žmogus…
Tokia šiurpinanti vos vieno savaitgalio statistika. Tačiau gelbėtojai teigia, esą tai visiškai normalu, o tikrasis darbymetis, jų teigimu, dar tik prasidės liepos vidury.
Nevietiniai ir išgėrę
Ne vienerius metus Skęstančiųjų gelbėjimo tarnyboje dirbančiam Algirdui Stasyčiui, paprašytam apibūdinti tipišką skęstantįjį, daug žodžių neprireikė: „Nevietinis ir išgėręs. Vienareikšmiškai.”
Pasak A. Stasyčio, vietiniai, klaipėdiečiai, jau žino Baltijos subtilybes. „Jei jūra banguoja, plevėsuoja apie pavojų įspėjančios vėliavos, nuolat per garsiakalbius prasižengėlius drausmina gelbėtojai, vietiniai būna kur kas atsargesni, – pasakojo A. Stasytis, – o atvykėliai į tokius dalykus nelinkę kreipti dėmesio. Prie ežero ar upės gyvenantis žmogus nė neįsivaizduoja, kokios pavojingos gali būti jūros srovės ir jų išraustos duobės, beje, esančios visai šalia kranto. Patekęs į tokią duobę pagautas srovės nelaimėlis akimirksniu gali būti nuneštas į atvirą jūrą.”
Dar vienas neatskiriamas nelaimių prie jūros palydovas, pasak gelbėtojo, – svaigalai. Tipiškas atvejis, anot A. Stasyčio, ne per seniausiai buvo užfiksuotas Giruliuse. „Iki soties prisivaišinusi kompanija, nepaisydama bangų, nuėjo maudytis, visiškai ignoravo gelbėtojų perspėjimus. Galiausiai iškvietėme policiją. Pareigūnams atvykus, kompanija vėl sulindo į jūrą ir laukia, kol šie išvažiuos – mat policininkai į vandenį nebrenda.”
Pasak A. Stasyčio, daug problemų gelbėtojams kyla ir dėl be priežiūros paliktų vaikų. „Nuolat paplūdimiuose skambantys gelbėtojų įspėjimai saugoti savo atžalas mažai gelbsti”, – apgailestavo ne vienerių metų patirtį turintis profesionalas.
Banglentininkai nepaiso nieko
Itin daug rūpesčių, sakė A. Stasytis, gelbėtojams pridaro banglentininkai ir vandens slidžių mėgėjai.
„Pagal neseniai patvirtintą paplūdimių schemą, – pasakojo gelbėtojas, – jiems skirtas 500 metrų ruožas Melnragėje, prie šiaurinio molo, tačiau jų ten nė varu nesuvarysi. Jie sportuoja ten, kur mano esant patogiau. Dažniausiai pasirenka Girulių paplūdimį. Nardo visai šalia besimaudančiųjų. Ne kartą bandėme aiškintis padėtį. Laivų inspekcija teigia šiuo atveju jokios įtakos neturinti – mat banglentės ir vandens slidės – sporto inventorius. Policija irgi nesiima jokių veiksmų, nes rūpintis tuo, kas vyksta vandenyje, – ne jos kompetencija. Matyt, šios problemos bus imtasi tik tada, kai įvyks kokia nors nelaimė.”
Gelbėtojų daugės
Anot A. Stasyčio, šiuo metu Klaipėdos paplūdimiuose veikia 10 gelbėtojų postų: penki Smiltynėje ir tiek pat Melnragės ir Girulių ruože. Kiekviename iš jų budi po du gelbėtojus. Dirbama dviem pamainomis, taigi šiuo metu Skęstančiųjų gelbėjimo tarnyboje – apie 40 gelbėtojų.
Kol kas, sakė A. Stasytis, tiek gelbėtojų užtenka. Vėliau, apie liepos vidurį, greičiausiai teks priimti daugiau žmonių.
Šiais metais jų darbą gerokai palengvino atnaujinta gelbėjimo įranga, įsigyta nauja technika, Melnragėje budintys gelbėtojai nekantriai laukia statybininkus užbaigiant žadėtąjį elingą – įrenginį valtims ir kateriams į vandenį nuleisti.
Pasak A. Stasyčio, vasaros pradžia Klaipėdos paplūdimiuose budintiems gelbėtojams dažniausiai būna gana rami. „Pats darbymetis mums, – sakė A. Stasytis, – liepos antra pusė ir rugpjūtis – kai prasideda vėjai, ritasi didžiulės bangos, o vanduo būna šiltas.”
Neišlaikė širdis
Vis dėlto nelaimių išvengti nepavyko ir pastarąjį – ilgesnį nei įprasta – savaitgalį.
Pasak Nidos gelbėjimo stotyje budėjusio gelbėtojo Manto Birškaus, tokią minią besikaitinančiųjų ir besimaudančiųjų seniai bebuvo tekę regėti. Laimei, sakė gelbėtojas, poilsiautojai buvo gana drausmingi, todėl ir rimtesnių incidentų ar nelaimių per tris dienas jo valdose neužfiksuota.
Tą patį tvirtino ir Juodkrantės gelbėjimo stoties vyriausiasis gelbėtojas Vaclovas Arcimavičius: žmonių daug, skendusiojo – nė vieno.
Skaudžiausia nelaimė Neringoje įvyko Preilos paplūdimyje – čia mirė žmogus. Tiesa, jo žūties priežastis buvo ne vanduo, o karštis. Vyriškis mirė šeštadienį, o tą dieną, žinia, temperatūros stulpelis buvo pasiekęs šiais metais dar neregėtas aukštumas.
Paplūdimyje prastai pasijutęs vyriškis neteko sąmonės. Iškviesti medikai niekuo jam pagelbėti nebegalėjo. Nepatikslintais duomenimis, poilsiautoją pakirto širdies infarktas.
Palangoje – vėl šuolis nuo tilto
Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Vigelis džiaugėsi, kad jo žmonių prižiūrimoje teritorijoje savaitgalį buvo gan ramu. Gelbėtojų budėjimo valandomis, sakė J. Vigelis, skendimo atvejų neužfiksuota.
„Sakyčiau, buvo eilinis savaitgalis, – pastebėjimais dalijosi gelbėtojų vadas, – tad ir įvykiai – kasdieniai. Netoli tilto neišlaikiusi karščio apalpo moteris – jai pagalbą suteikė paplūdimyje budėję medikai, net vaikų pasiklydusių nebuvo daug – vos vienas kitas.”
Šventojoje vienas vyriškis tiek užsibuvo paplūdimyje, kad galiausiai teko šauktis medikų pagalbos. Šie jam konstatavo pirmojo laipsnio nudegimą.
Vis dėlto, sakė J. Vigelis, vieno išskirtinio atvejo Palangoje būta. Joninių naktį nuo tilto į jūrą nušoko svaigalų kiek padauginęs 1981 metais gimęs jaunuolis iš Šilalės rajono Bilionių kaimo. Kadangi, pasakojo J. Vigelis, gelbėtojai naktimis paplūdimiuose nebudi, nelaimėlį išgelbėjo įvykio liudytojų iškviesti gaisrininkai.
Lygiai toks pat įvykis Palangoje šią vasarą jau buvo užfiksuotas. Tąsyk panašaus amžiaus jaunuoliui ne taip pasisekė. Draugų akivaizdoje nuo tilto į jūrą žemyn galva šokęs vaikinas į krantą buvo ištrauktas jau miręs.
Klaipėdoje skendo keturi
Klaipėdos paplūdimiuose skaudžių nelaimių išvengta tik gelbėtojų dėka.
Pasak uostamiesčio Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto A. Stasyčio, per tris savaitgalio dienas gelbėtojai į pagalbą skubėjo keturis kartus: du žmonės iš mirties nagų buvo išplėšti Smiltynėje, tiek pat – Melnragės ir Girulių ruože.
Kai kam vis dėlto nepasisekė. Sekmadienį Melnragėje, netoli šiaurinio molo, poilsiautojai vandenyje pastebėjo vyriškio kūną. Tačiau, spėjama, žmogus čia nuskendo ne švenčių dienomis, o maždaug prieš savaitę.
Anot A. Stasyčio, savaitgalį nemažai darbo turėjo paplūdimiuose budėję medikai. Melnragėje ir Giruliuose pagalbos į juos kreipėsi 55 žmonės, Smiltynėje – net 58. Daugiausia, sakė gelbėtojas, kreipiamasi dėl įvairių traumų, būna, kad dėl ilgo buvimo saulėje pasidaro bloga. Toks atvejis, sakė A. Stasytis, buvo užregistruotas I Melnragėje. Persikaitinusi moteris šiaip taip sugebėjo pasiekti dušo patalpas, tačiau be medikų pagalbos neapsiėjo.
Šalyje – 13 aukų
Lietuvos statistika, palyginti su pajūrio reikalais, – kur kas grėsmingesnė.
Pasak ELTOS vakar išplatinto pranešimo, karštą Joninių savaitgalį Lietuvoje paskendo, pirminiais duomenimis, 13 žmonių. Tiek žmonių šalyje dar nebuvo paskendę nė vieną šių metų vasaros savaitgalį. Dauguma paskendusiųjų – jauno amžiaus vaikinai ir merginos.
Pasak gelbėtojų, nelaimės vandenyje dažniausiai įvyksta neįvertinus savo jėgų, maudantis ir nardant nepažįstamuose vandens telkiniuose.
Skaudžiausios nelaimės įvyko Plungės ir Molėtų rajonuose, kur vienu metu paskendo po du žmones.
Keletas neatitaisomų nelaimių įvyko ir kituose Vakarų Lietuvos vandens telkiniuose. Šeštadienį Šilutės rajone, Atmatos upėje, nuskendo 15-metė – mergaitė nemokėjo plaukti.
Tą pačią dieną iš Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerės buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos rajone, Kretingos seniūnijoje esančiame Kvecių kaimo tvenkinyje, nuskendo žmogus. Nuvykę gelbėtojai skenduolio nerado.
Skuodo rajone, Pagramantės kaime, sekmadienį tvenkinyje nuskendo 12 metų mergaitė. Teigiama, jog penktokė į vaikų pamėgtą maudyklą atėjo su draugais. Policijos duomenimis, suaugusiųjų nelaimės metu šalia nebuvo, o vaikai skęstančiajai padėti nesugebėjo.
Vilija Šilinienė
„Vakarų ekspresas”