Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius ir administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė tapo tyrėjais.
Savivaldybei nepavyksta išsiaiškinti, kas už administracijos nugaros reguliuoja sklypų pardavimo aukcionus.
Jau dvejus metus telefonu ir susitikdama su teisėsaugininkais administracijos direktorė prašo pagalbos. Paradoksalu, tačiau niekas raštu nesikreipė į teisėsaugininkus dėl galimų aferų sklypų aukcionuose.
Pareigūnai vengia kalbėti apie tyrimą – nesako, ar ketina užkirsti kelią aferoms.
Tušti vokai
Ne pirmą kartą sklypų pardavimo aukcionų metu yra randami tušti dalyvių vokai, kuriuose turėtų būti pasiūlymai. Aukciono dalyviai dėl pirkinių varžosi vangiai, kainos didėja simboliškai. J.Simonavičiūtė neabejoja, kad iš anksto susitariama dėl aukcionų rezultatų.
Savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė pastebėjo, kad paskutinių keturių aukcionų metu buvo atplėšta po kelis tuščius dalyvių vokus.
„Juose turi būti banko dokumentas, patvirtinantis apie sumokėtą pradinį įnašą, aukciono dalyvio paraiška, jo duomenys. Keliuose vokus radome laikraščių iškarpų arba tuščių lapų”, – pasakojo R.Gružienė.
Savivaldybės administracijos direktorė sakė, kad žodžiu kreipėsi į visas teisėsaugos organizacijas. „Apie tai su teisėsauga jau kalbame dvejus metus. Prašome, kad ateitų į aukcionus ir stebėtų, kas vyksta”,- sakė ji.
Raštu, pasak J.Simonavičiūtės, į teisėsaugą nesikreipta.
Nugali iš anksto
Tušti vokai, pasak administracijos direktorės – būdas išsiaiškinti, kiek aukcione dalyvių. Tokius vokus atneša paskutinę akimirką.
Administracijos direktorė pastebėjo, kad kai kuriuose aukcionuose koks nors dalyvis už sklypą pasiūlo šiek tiek didesnę kainą nei pradinė, tačiau niekas su juo nesivaržo. „Lyg nugalėtojas būtų iš anksto numatytas”, – sakė J.Simonavičiūtė.
Ji teigė, kad negalima viešinti pavardžių ar firmų, kurios dalyvavo aukcione, bet pralaimėjo, pavadinimų. Esą tai draudžia daryti įstatymai.
Toks slapukavimas uostamiesčio savivaldybės darbo stiliui būdingas.
Įlįsta į kompiuterius
Savivaldybėje dėl sklypų aukcionų vyksta vidaus tyrimas.
Anot J.Simonavičiūtės, darbuotojus apklausia meras ir ji pati. „Kol kas negalime pasakyti, kad kalti savivaldybės valdininkai”, – teigė J.Simonavičiūtė.
Anot jos, įtariama, kad buvo įsibrauta į savivaldybės kompiuterių duomenis. „Mes to patikrinti negalime”, – sakė administracijos direktorė.
Pasak jos, aukciono dalyviai pateikia vokus be užrašų.
Po to vokai atplėšiami. Sklypų aukcionų komisija neskelbia, kas dalyvauja aukcione. Nesako nei įmonės pavadinimo, nei asmens pavardės.
Komisija tik paskelbia, kad „n” pretendentas pripažįstamas aukciono dalyviu. Dalyvis, komisijai pateikęs tapatybę įrodančius dokumentus, gauna numerį ir teisę dalyvauti varžytuvėse. Pradine kaina pripažįstama didžiausia dalyvių pasiūlyta kaina, kuri paaiškėja atplėšus vokus. Ji negali būti mažesnė nei savivaldybės nustatyta.
Po to vyksta varžytuvės, kas pasiūlys dar didesnę kainą. Varžantis kainą privalu kaskart didinti vienu procentu nuo pradinės vertės. Pavyzdžiui, jei pradinė vertė 100 tūkstančių litų, tai kainą privalu didinti ne mažiau kaip po tūkstantį litų.
X failai
Ir teisėsaugininkai tyrimą dėl sklypų aukcionų apgaubė paslaptimis.
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Dainius Smatavičius net nepatvirtino, ar policija atlieka tyrimą. „Nieko nekomentuosiu”, – pareiškė pareigūnas.
Anot STT direktoriaus Povilo Malakausko, niekas neteiks jokių duomenų, jei vyksta operatyvinis tyrimas. Tai – slapta informacija. Kai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, bus galima susipažinti su medžiaga. „Aš apie uostamiesčio sklypų aukcionus nieko negaliu pasakyti. Galbūt ką nors žino vietiniai pareigūnai”, – sakė „Klaipėdai” STT vadovas.
STT Klaipėdos skyriaus viršininkas Leonas Keniausis taip pat nepasakė, ar vyksta tyrimas dėl sklypų aukcionų, siūlė apie tai nieko nerašyti. „Geriau palaukti ikiteisminio tyrimo – tada bus įdomiau skaitytojams”, – mokė žurnalistinio darbo L.Keniausis.
Pardavė per pigiai
Pasak nekilnojamojo turto specialistų, rinkoje aro kaina labai priklauso nuo to, kiek metrų sklypo yra prie vienos ar kitos gatvės. Kokio aukščio pastatus galima statyti sklype. Kokios ir kur nutiestos komunikacijos.
Nekilnojamojo turto specialistų pateiktos sklypų rinkos kainos leidžia teigti, kad savivaldybės organizuotuose aukcionuose sklypai iš tiesų dažniausiai buvo parduodami per pigiai.
Apie 5,6 hektaro sklypas Taikos prospekto 61C parduotas beveik perpus pigiau. Gauta apie 6 milijonus litų, o rinkos vertė – 11,3 milijono litų.
Meras yra minėjęs, kad šio sklypo savininkai investuos į miesto infrastruktūrą apie 12 milijonų litų.
Daug abejonių kelia tie aukcionai, kuriuose buvo pateikta tuščių vokų.
Viename aukcione bendrovė „Eika” už 88,5 aro sklypą Baltijos prospekte 6A sumokėjo apie 700 tūkst. litų mažiau nei rinkos kaina.
Beje, bendrovei „Eika” pavyko dar tris sklypus Baltijos prospekte įsigyti 680 tūkstančių litų žemesne nei rinkos kaina.
Vigantas Danilavičius