Jei žmogus įtaria, kad jį užklupo anemija, arba nori išsitirti profilaktiškai, atliekami kraujo tyrimai. Bendrasis kraujo tyrimas parodo, ar iš tikro sergama, geležies kiekio ir feritino tyrimai padeda aiškintis anemijos atsiradimo priežastis arba net perspėja apie jos grėsmę.
Anemija, kitaip mažakraujystė, vargina kas trečią pasaulio gyventoją, dažniausiai moteris bei merginas. Išsivysčiusiose šalyse visoms nėščiosioms nuolat atliekami anemijos tyrimai.
Anemija – tai būklė, kai žmogus ilgą laiką kenčia deguonies badą. Organizme už deguonies išnešiojimą atsakingi eritrocitai (raudonosios kraujo ląstelės) ir juose esantis baltymas hemoglobinas. Sumažėjus jų kiekiui, visi organai nebegauna pakankamai deguonies. Žmogų vargina silpnumas, nuovargis bei mieguistumas.
Anemijos savaime neatsikratoma. Užsitęsusi mažakraujystė gali lemti daugybę lėtinių ligų, kurios trumpina gyvenimą. Anemija kaip kilpa palaipsniui veržia gyvybę.
Bendrasis kraujo tyrimas (BKT) aiškiai parodo, ar užklupo anemija. Ji patvirtinama nustačius eritrocitų ir hemoglobino sumažėjimą.
Gydytojas dar įvertina eritrocitų dydį, subrendimą. Maži arba dideli eritrocitai, nors jų kiekis būtų normalus, ar daug jaunų nespėjusių subręsti formų taip pat rodo anemiją.
Nustačius mažakraujystę, dar reikia išsiaiškinti jos priežastis. Anemija gali vystytis dėl geležies, vitamino B12, arba folio rūgšties, stokos. Visos šios medžiagos reikalingos eritrocitams ir hemoglobinui gaminti.
Labiausiai paplitusi geležies stokos mažakraujystė. Todėl dažniausiai atliekami geležies kiekio kraujyje bei feritino – geležies atsargų organizme – tyrimai.
Geležies kiekio tyrimas parodo, ar kraujyje pakanka geležies, kuri reikalinga hemoglobinui gaminti. Jei jos kiekis sumažėjęs, galima teigti, kad anemija sergama dėl geležies trūkumo. Tačiau geležies kiekis per dieną labai svyruoja. Jis priklauso nuo išorinių faktorių: kada ir ką valgėte, rūkėte, ar gėrėte, kokiomis ligomis sirgote. Dauguma gydytojų atsargiai vertina vienos geležies ištyrimą, todėl dar skiria ir feritino, kitaip – geležies atsargų organizme, tyrimą.
Feritino tyrimas daug tikslesnis nei geležies kiekio kraujyje nustatymas. Jei jo kiekis normalus, galima visiškai atmesti geležies stokos anemiją ir ieškoti kitų priežasčių.
Įdomiausia, kad feritino tyrimas leidžia iš anksto įvertinti, ar žmogui gresia anemija. Jei feritino kiekis artėja prie žemiausios normos ribos, galima manyti, jog organizmo geležies atsargos senka.
Tuomet verta paskubėti užkirsti kelią pavojingai būsenai. Nesiėmus gydymo, po kurio laiko anemiją patvirtins bendrasis kraujo tyrimas.
Taip pat feritino kiekį labai įdomu sekti gydant anemiją, kilusią dėl geležies stokos. Jei feritino daugėja, galima teigti, kad gydymas efektyvus ir anemija palaipsniui išnyks. BKT gijimo požymius parodys tik po kokių trijų mėnesių, kai bus visiškai atkurtas eritrocitų ir hemoglobino kiekis.
Kiekvienas žmogus, pasikonsultavęs su specialistu, žinos, kokius tyrimus dėl anemijos jam būtina atlikti. Reikia tik atsiminti, kad BKT parodo, ar jau užklupo mažakraujystė. Tuo tarpu feritino tyrimas ne tik padeda išsiaiškinti šios pavojingos būsenos priežastį, bet ir įspėja apie anemijos grėsmę
duoda darbo Ukrainai, o mums net nesugeba algu pakelti,dividentams pinigu turi,o pelno mokescio jau antri metai zmonems nemoka(N.Dumbliauskiene zmoniu nepamirsdavo),pelna skaiciuoja,bet kas is to mums paprastiems darbininkams!!!