Aukštaitijos sostinėje oro taršos rodikliai kartais viršija leistinas normas, tačiau yra mažesni nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Tik dulkių per daug
Panevėžyje orą, kaip ir kituose šalies miestuose, pastaraisiais metais labiausiai teršia kietosios dalelės, arba tiesiog dulkės.
Nors ir mažiau nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, oro užterštumas Aukštaitijos sostinėje taip pat viršija normas.
Aplinkos apsaugos Panevėžio regiono departamento valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vyriausiosios inžinierės Apolonijos Lindienės duomenimis, pernai Panevėžyje didesnė nei norma kietųjų dalelių koncentracija ore buvo registruojama 42, šiemet – 6 paras.
Vilniuje dulkių koncentracijos norma pernai buvo viršyta 46, Kaune – 56, Klaipėdoje – 43 dienas.
Aplinkos ministro įsakymu viršyti užterštumo normą yra leidžiama tik 35 dienas per metus. Kitomis dienomis kietųjų dalelių koncentracija viename kubiniame metre negali būti didesnė nei 50 mikrogramų.
„Dulkės yra opiausia visų didžiųjų miestų problema. Mūsų departamentas Panevėžyje kasdien tikrina anglies monoksido, sieros dioksido, azoto oksido bei ozono koncentraciją, tačiau šių medžiagų kiekiai nustatytų ribų neviršija´, – PB teigė A.Lindienė.
Nauja taršos mažinimo programa
Oro tarša Panevėžyje jau kelerius metus matuojama dviejose moderniškose automatinėse stotyse. Viena jų yra įrengta Parko gatvėje, kita – Sirupio gatvėje netoli Vilniaus ir J.Basanavičiaus gatvių sankryžos.
Aplinkos apsaugos Panevėžio regiono departamento direktoriaus Valdemaro Jakšto teigimu, Parko gatvės stočiai finansuoti lėšų skiria miesto Savivaldybė, o antroji stotis yra išlaikoma iš valstybės biudžeto.
„Kietųjų dalelių koncentracija ore paprastai padidėja intensyvesnio šildymo sezono metu, pavasarį, kai vėjas iš gatvių pradeda pustyti per žiemą susikaupusį smėlį, bei vasarą, ilgiau užtrukus ypač karštoms ir sausoms dienoms´, – PB sakė V.Jakštas.
Departamento vadovas pranešė, jog jo teikimu neseniai miesto Taryba pritarė atnaujintai priemonių mažinti oro taršą Panevėžyje programai.
Joje kalbama apie būtinybę ne tik šluoti, bet ir laistyti miesto gatves, sureguliuoti šviesoforus taip, kad iš vieno Panevėžio galo į kitą važiuojantiesiems vairuotojams nereikėtų prie kiekvienos sankryžos sustoti ir laukti užsidegant žaliojo signalo.
Ilgiausi dviračių takai
„Kad oras Panevėžyje būtų švaresnis, be abejonės, taip pat būtina ir toliau modernizuoti miesto maršrutinių autobusų parką, agituoti miestiečius dar dažniau naudotis dviračiais´, – teigė V.Jakštas.
Departamento direktoriaus duomenimis, Panevėžys iš visų šalies savivaldybių yra labiausiai išplėtojęs dviračių takų tinklą – dviračiu mūsų mieste galima numinti net 115 kilometrų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, oro taršą sumažinus 50 procentų, gyventojų amžius pailgėtų 3-5 metais, sergamumas kraujotakos sistemos ligomis sumažėtų 10, o vėžiu bei kvėpavimo ligomis – net 20-30 procentų.