Beveik prieš metus patvirtintas miesto strateginis planas sulaukia vis daugiau specialistų ir politikų kritikos
Savivaldybėje jau prabilta, kad iš Kauno strateginio plano turėtų būti išbraukti kai kurie nelabai realūs, „vasiukus” primenantys ir šimtais milijonų litų įvertinti projektai.
„Kauno dienos” žiniomis, tvirtinant vieną svarbiausių miesto dokumentų, abejotinus projektus ypač aktyviai rėmė ar net protegavo miesto Tarybos narys Gediminas Petrauskas. Jį palaikė Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijos pirmininkas Algirdas Avižienis.
Savivaldybė neskyrė nė lito
Pagal patvirtintą strateginį planą, dar šiemet turėjo būti baigta kurti Kauno intermodalinio terminalo valdymo bendrovės infrastruktūra. Šį projektą ypač aktyviai remia miesto Tarybos narys G.Petrauskas. Buvo numatyta, kad Savivaldybė skirs 4,8 milijono litų, Vyriausybė – 1,7 milijono litų ir iš Europos Sąjungos fondų bus gauta 5,1 milijono litų.
Nė viena minėtų institucijų lėšų neskyrė.
Panašus likimas laukia ir Palemono logistikos centro projekto, kuris taip pat turėjo būti įgyvendintas iki šių metų pabaigos. Bendra sąmata siekia 10 milijonų litų. Net 5 milijonus litų planuota gauti iš Savivaldybės, tačiau šių metų Kauno biudžete tam nenumatyta skirti nė lito.
Su Kauno intermodaliniu terminalu siejama ir daugiau ne vieną dešimtį milijonų litų kainuojančių projektų. Visi jie įtraukti į miesto strateginį planą.
Direktorių pavadino „bachūriuku”
Praėjusią savaitę buvo pristatyta Valstybės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija” užsakymu atlikta vandens kelio Kaunas-Klaipėda galimybių studija. Ekspertai, išanalizavę net 7 alternatyvas, nusprendė, kad tikslingiausia naująjį krovininį uostą būtų statyti Marvelėje.
Tuo tarpu Kauno strateginiame plane numatyta, kad toks objektas turėtų iškilti Petrašiūnuose. Be to, Nemune ties Panemune ir Marvele žadama įrengti specialias patvankas. Abu šie projektai dar šiemet turėtų būti pradėti įgyvendinti. Preliminari jų sąmata – apie 177 milijonus litų, o Savivaldybės dalis – apie 28 milijonus litų.
Priminus apie neigiamas ekspertų išvadas ir siūlymus krovininį uostą statyti Marvelėje, miesto Tarybos narys G.Petrauskas nevaldė emocijų.
„Man jau nusibodo stebėtis. Kodėl dabar atsirado Marvelės variantas? Todėl, kad ne „bachūriukas” Labanauskas (Valstybės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija” direktorius – aut. past.) pasiūlė Petrašiūnus, todėl jis ir puolė ieškoti kito varianto. Patvankos išspręstų ne tik laivybos problemas, bet ir Nemunas taptų gražesnis. Dabar vasarą ties Senamiesčiu jį turbūt galima perbristi. Visas pasaulis taip sprendžią seklesnių upių problemas”, – teigė G.Petrauskas.
Kitą savaitę Savivaldybės atstovai žada susitikti su minėtos studijos rengėjais, tačiau G.Petrauskas neslėpė, neketinantis lengvai atsisakyti Petrašiūnų varianto. „Tegul jie įrodo savo teiginių pagrįstumą”, – skeptiškai ekspertų darbą vertino politikas.
Projektai prasilenkia su realybe
Arogantiški miesto Tarybos nario G.Petrausko pareiškimai ir dešimtimis ar net šimtais milijonų litų vertinami projektai abejonių sukėlė ir Kauno politikams.
„Dar pernai, kai svarstėme strateginio plano projektą, norėjome, kad jis būtų realus. Dabar matome ambicingus planus, kurie, deja, labai prasilenkia su realybe. Tenka pripažinti, kad tokie planai tapo net savotiškos pašaipos objektais. Manau, kad būtų tikslinga peržiūrėti Kauno strateginio plano priemonių planą ir kai kuriuos projektus išbraukti”, – sakė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Kupčinskas.
Jis neslėpė, kad abejonių kelia ir Kauno intermodalinis terminalas, ir Petrašiūnų uostas, ir kiti projektai.
Dar atviresnis buvo Liberalų frakcijos seniūnas Rimantas Mikaitis. Pernai jis dar priklausė valdančiajai koalicijai, bet ir tada kritikavo kai kurių politikų bandymus į strateginį planą „prakišti” savus projektus.
„Jau pernai jutome „vasiukų” dvelksmą. Dabar šis pojūtis dar labiau sustiprėjo. Tenka pripažinti, kad priemonių planą labiausiai koregavo kai kurie politikai, o aktyviausiai – G.Petrauskas ir kompanija. Būtent dėl šių projektų dabar ir kyla daugiausiai abejonių”, – teigė R.Mikaitis.
Jo nuomone, miesto strateginis planas turėtų būti tikslinamas ir kai kurie projektai išbraukti. „Vienas paskutinių pavyzdžių – krovininis upių uostas. Matome specialistų išvadas, kad jį reikėtų statyti Marvelėje. Tuo tarpu miesto strategai vis dar kalba apie Petrašiūnus. Kad ir kaip gerai save vertintų G.Petrauskas, jam bus sunku paneigti specialistų išvadas. Mano nuomone, dėl neįgyvendinamų projektų ir miesto Taryba gali tapti pašaipų objektu”, – tvirtino Liberalų frakcijos seniūnas.
Pažėrė kaltinimų Vyriausybei
Tuo tarpu G.Petrauskas „Kauno dienai” teigė, kad miesto Tarybos narių priekaištai nepagrįsti ir jo globojami projektai iš strateginio plano nebus išbraukti, o tik pakoreguotos datos.
„Jeigu Lietuvoje galiotų normali tvarka, Kauno intermodalinis terminalas jau stovėtų. Dabar Vilniuje kuriamos įvairios kliūtys. Girdime nepagrįstus priekaištus, kad nesame apsisprendę dėl strategiškai svarbių objektų vietų. Nieko panašaus – viskas seniai nuspręsta ir turiu tai patvirtinančius dokumentus. Jūs, žurnalistai, galėtumėte atlikti tyrimą, kodėl Vyriausybėje stabdomi Kauno projektai”, – tikino G.Petrauskas.
Kaip įrodymą, kad Kaunas nepagrįstai skriaudžiamas, G.Petrauskas minėjo, kad Vilniui ir Klaipėdai skiriama kur kas daugiau lėšų. Tiesa, Vyriausybės atstovai, išgirdę tokius priekaištus, jau ne kartą tvirtino, kad kauniečių projektai parengti nekvalifikuotai.
Išgirdęs, kad jo globojamus projektus kritikuoja ir miesto politikai, G.Petrauskas savo oponentams negailėjo epitetų.
„A.Kupčinskas gali kalbėti apie dviračius, B.Kučinskas – gal apie Laisvės alėją, o apie R.Mikaičio kompetenciją net nežinau, ką pasakyti. Gal tegul su kompasu bėgioja”, – emocijų nevaldė miesto Tarybos narys.
Rengiamos pataisos
Artimiausiu metu Kauno miesto tarybai turėtų būti pateiktas sprendimo projektas, kuriuo siūloma koreguoti strateginį planą. Savivaldybės valdininkai neslepia, kad dėl kai kurių projektų, rengiant detaliuosius planus, kyla teisinių problemų.
Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius neslėpė, kad jau rengiamos pataisos, tačiau nenorėjo vertinti kai kurių politikų proteguotų projektų.
„Išskirčiau du dalykus. Vienus projektus siūloma įgyvendinti ne Kauno savivaldybės teritorijoje, kiti yra privatūs. Jie turėtų būti išbraukti iš strateginio plano”, – teigė vedėjas.
Kalbinti specialistai teigė, kad, atlikus strateginio plano reviziją, būtų galima realiau planuoti Kauno ateitį.