Elektros tinklų negalintys parduoti sodininkai sulaukė Seimo dėmesio
Beveik dvejus metus įstrigusias sodininkų bendrijų problemas ketinama nagrinėti Seime. Jau nutarta sudaryti darbo grupę, į kurią, be sodų savininkų ir politikų, pakviesti ir energetikos bendrovių atstovai.
Kelia savo sąlygas
„Kauno diena” ne kartą rašė, kokioje padėtyje atsidūrė sodininkai, siekiantys perduoti elektros tinklus energetikos įmonėms. Tvarka, pagal kurią turi būti išperkamas bendrijų turtas, buvo patvirtinta dar prieš dvejus metus. Nors jau baigėsi teisės aktuose nustatyti prašymų pateikimo terminai, realiai pirkimo-pardavimo procesas dar net neįsibėgėjo. Atvirkščiai – sodininkai baiminasi šimtatūkstantinių sąskaitų, kurias teikia skirstomųjų tinklų bendrovės, neketinančios dabartiniams savininkams mokėti nė cento.
Kai kurios sodininkų bendrijos Kauno regione taip pat sulaukė bendrovės VST atsakymų. Juose nurodoma, jog keletą dešimtmečių soduose eksploatuoti elektros tinklai yra visiškai nusidėvėję, nors Registrų centro specialistai šį turtą buvo įvertinę nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų.
Energetikai tinklus sutinka perimti tik tokiu atveju, jeigu būsimas renovacijos išlaidas padengs patys sodininkai. Pastarieji, dauguma pensininkai, skundžiasi neturintys šimtatūkstantinių sumų ir kaltina energetikus įstatymų nesilaikymu. Labiausiai piktinamasi tuo, kad skirstomųjų tinklų bendrovės, nors ir yra įpareigotos išpirkti elektros tinklus esamos būklės, yra patvirtinusios neva tik sau palankią metodiką, pagal kurią išperkamo turto kaina tampa minusinė.
Vis daugiau bendrijų sutinka elektros tinklus perduoti už simbolinę 1 lito sumą, tačiau energetikai nesileidžia į jokias kalbas.
Nenori būti įpareigoti įstatymų
Sodininkai jau daugiau kaip metus mina įvairių valstybinių institucijų slenksčius siekdami įrodyti tapę energetikų įkaitais. Apie tai praėjusį mėnesį buvo kalbėta ir Seime, kur apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ne tik sodininkai, bet ir parlamentarai, kelių ministerijų specialistai bei skirstomųjų tinklų bendrovių atstovai.
Susitikimo metu sodininkai dar kartą išgirdo, kad nei valstybės įmonė Rytų skirstomieji tinklai (RST), nei privati tapusi VST (buvę Vakarų skirstomieji tinklai) neketina bendrijų turto perimti už vieną litą. RST jau apskaičiavo, kad jeigu ši bendrovė būtų priversta elektros tinklus išpirkti už litą, tai vien tik sutvarkyti juos Vilniaus regione kainuotų 35 mln. litų. Be to, energetikai įsitikinę, kad elektros tinklų išpirkimas yra „dviejų subjektų reikalas”, tad visos problemos turėtų būti sprendžiamos derybų ir kompromisų keliu, bet ne įpareigojant įstatymų.
Nepriėjus prie vieningos nuomonės, buvo nutarta sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų visų suinteresuotų pusių atstovai bei politikai.
Įsikiš politikai
Kauno rajono sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius neslėpė, kad kol kas sodininkai sunkiai randa bendrą kalbą su energetikos įmonėmis.
„Ne kartą rašėme raštus į Seimą ragindami padėti mums spręsti visas problemas, nes mus, sodininkus, įmonės vertina taip, kaip prieš kelis šimtmečius Amerikoje buvo žiūrima į juodaodžius”, – apgailestavo E.Germanavičius, įtrauktas į minėtą darbo grupę.
Seimo darbo grupės vadovas parlamentaras Jonas Jaruševičius „Kauno dienai” teigė susidaręs nuomonę, kad iki šiol sodininkai ir energetikai nebuvo linkę įsiklausyti vieni į kitų argumentus, todėl prieita riba, kai tenka įsikišti politikams.
„Bendrovėms yra lengva atsikirsti sodininkams, tačiau, visoms institucijoms susėdus prie bendro stalo, turės vykti dialogas. Manau, kad dar galima surasti išeitį, tenkinančią ir tiekėją, ir vartotoją. Tikimės išsiaiškinti, ar iš tiesų reikia tiek tūkstančių, kiek reikalauja energetikos bendrovės”, – dėstė Seimo narys, užsiminęs, kad, be elektros tinklų, sodininkams rūpi keliai, vanduo, gatvės, statinių registracija.
Anot J.Jaruševičiaus, darbo grupėje turėtų būti „išgrynintos” ir sodininkų problemos, nes iki šiol vienos bendrijos reikalauja kelti vienus tikslus, o asociacijos akcentuoja visai kitus klausimus. Be to, Vilniaus regione teks nagrinėti specifines problemas, nes čia sodininkų bendrijos jau yra virtusios privačių namų kvartalais.
Derybos – į vieną pusę
Po to, kai prieš metus rašėme apie sodininkų problemas, elektros tinklų išpirkimo procesas ne kažin kiek pasistūmėjo. Kauno sodininkų susivienijimo „Sodai” pirmininkė Milda Medišauskienė pripažino, kad nuo praėjusiųjų metų elektros tinklų išpirkimo procesas nepasistūmėjo nė per žingsnį.
„Pernai ne kartą buvome Seime, bet situacija nė kiek nepasikeitė – stovime vietoje. Sodininkai neša prašymus VST išpirkti tinklus, bet dauguma per septynis aštuonis mėnesius net nėra sulaukę atsakymų. Energetikai skundžiasi nespėjantys patikrinti ir įvertinti tinklus, nors jų atsakymus mes galime prognozuoti. Bendrovės skelbiasi vedančios derybas su sodininkais, tačiau iš tiesų mūsų atstovai net nėra kviečiami”, – teigė susivienijimo vadovė.
M.Medišauskienė sakė jau praradusi viltį, kad išperkant tinklus sodininkai nepatirs nuostolių.
Bendrovės VST vadovai ne kartą buvo davę suprasti, kad sodininkams neketinama daryti nuolaidų. Įstatymai energetikos įmonės neįpareigoja išpirkti iš sodininkų elektros tinklų, o perimamo turto kaina yra derybų objektas. Be to, jeigu įmonė supirktų iš sodininkų bevertį turtą ir į jį investuotų nemažus pinigus, tai būtų daroma visų kitų vartotojų sąskaita.
Pernai privataus kapitalo VST pasiskelbė uždirbusi daugiau kaip 48 mln. litų grynojo audituoto pelno, o visas paskirstytinas bendrovės pelnas viršijo 161 mln. litų. Akcininkams nutarta išmokėti 128 mln. litų dividendų.
Dividendus – apie 34 mln. litų – siūlo mokėti ir kol kas neprivatizuoti Rytų skirstomieji tinklai, pernai uždirbę beveik 17 mln. litų grynojo audituoto pelno.