Mokslininkų nuomone, dabartinis tekstilės įmonių lygis ir mokslo institucijų patirtis gali šią pramonės šaką paversti aukštųjų technologijų pramone
Ūkio ministro Kęstučio Daukšio pareiškimai apie būtinybę mažinti žemųjų technologijų įmones tekstilės, maisto gamybos, medžio apdirbimo ir baldų gamybos sektoriuose sujudino ne tik pramonininkus, bet ir mokslininkus. Kaune, kuris tebėra vadinamas šalies tekstilės centru, susirūpinta šios ūkio šakos ateitimi.
Nemato pažangos perspektyvų
Ministro nuomone, tradicinės verslo šakos per artimiausius metus turėtų užleisti vietą aukštąsias technologijas diegiančiai pramonei, kuriai turėtų atitekti ir nemenka 2007-2013 metams numatyta ES parama. Šiuo metu beveik 50 proc. visos pramonės sudaranti žemųjų technologijų pramonė, anot K.Daukšio, ateities nebeturi – tokios įmonės gamina žemos pridėtinės vertės produktus, moka itin mažus atlyginimus darbuotojams ir konkuruoja žemomis kainomis. Revoliuciją pramonėje planuojama įgyvendinti pasinaudojus ES parama, kuri skirta inovacijoms ir mokslo pažangai skatinti, t.y. apie 1,5 mlrd. litų.
Tokios ministro vizijos nuvylė ir pramonės atstovus, ir mokslo institucijų darbuotojus. Kaune, kuris tebėra vadinamas šalies tekstilės centru, susirūpinta šios ūkio šakos ateitimi.
„Siūlymas iš esmės sumažinti minėtų pramonės šakų, kurios pagamina apie 50 proc. šalies pramonės parduodamos produkcijos ir sukuria tiek pat pridėtinės vertės dydžio, yra visiškai nepagrįstas”, – teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Tekstilės technologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Ričardas Čiukas, kuris kalbėjo ir savo kolegų iš Organinės technologijos katedros vardu.
Įmonės modernizuojasi
KTU mokslininkų nuomone, teiginiai, esą mūsų šalies tekstilės pramonėje yra įdiegtos tik žemos technologijos, nėra pakankamai pagrįsti. Net ir sovietmečiu tekstilės įmonėse dauguma technologinių įrengimų buvo užsienio gamybos modernios mašinos. Pastaraisiais metais nemažai Lietuvos kompanijų įsigijo kompiuterizuotus modernius įrenginius, priskiriamus aukštųjų ir vidutinių technologijų kategorijai. Tokių įrenginių perkama vis daugiau, nors, kaip pripažįsta mokslininkai, inovacijas vis dar stabdo aukštos kainos, neįkandamos smulkesnėms įmonėms.
R.Čiukas pastebi, kad modernizacijos procesai įgauna vis didesnį pagreitį ir Europos tekstilės pramonėje, kuri, priešingai nei iki šiol buvo tvirtinama, atsigauna.
„Europos pramonė vien tik 2004 metais įsigijo modernių tekstilės mašinų už 5,3 mlrd. eurų, o tai sudaro daugiau kaip 42 proc. visame pasaulyje parduotų tekstilės įrenginių vertės. Europos pozicija keičiasi – tekstilė jau vadinama perspektyvia ir inovacijoms imlia pramonės šaka”, – akcentavo buvęs KTU Tekstilės technologijos katedros vedėjas prof. Algirdas Matukonis, remdamasis Vokietijos žurnalo „Melliand Textilberichte” paskelbta informacija.
Inovacijos ateis ir iki Kinijos
Vis dėlto KTU mokslininkai pripažino, kad ūkio ministro raginimai tekstilės pramonę labiau orientuoti aukštųjų ir vidutiniųjų technologijų kryptimi, nėra laužti iš piršto. Siūloma daugiau dėmesio skirti kuriant pradinių nanomedžiagų funkcines struktūras.
„Visame pasaulyje, o ypač Amerikoje ir Japonijoje, daug pastangų dedama kuriant ir diegiant nanotechnologijas, dėl kurių tekstilės gaminys įgauna visiškai naujų savybių”, – aiškino R.Čiukas.
Pasinaudojant nanotechnologijomis, galima pagaminti šildantį, nesitepantį, neperšaunamą, antialerginį, žaizdas gydantį ir kitų fizikinių bei mechaninių savybių turintį drabužį.
„Nanotechnologijų pagaminti drabužiai tampa labai perspektyvia ir konkurencinga produkcija. Europa į tai jau atsigręžė, supratusi, kad inovacijos gali tapti alternatyva pigiems, bet ne visada kokybiškiems kinų gaminiams. Kodėl tuo negalėtų užsiimti ir mūsų gamintojai, juolab kad nanotechnologijomis jau domimasi ir Kinijoje. Lietuvoje techninė tekstilė kol kas užima vos 4 proc., todėl būtina šiai sričiai skirti ypatingą dėmesį”, – užsiminė KTU atstovas.
Mokslas siūlo pagalbą
Naujausios technologijos yra itin brangios, tačiau tam įmonės galėtų pasinaudoti ES parama.
„Įdomu, kaip bus paskirstyti visi ES milijonai, jeigu tradicinės ūkio šakos bus paliktos nuošalyje? Žinoma, galima nutiesti kelius, užlopyti duobes, bet visu tuo nėra sukuriamas ekonominis potencialas ateičiai. Deja, iki šiol dauguma Lietuvos tekstilės įmonių gali sau leisti įsigyti Vakarų Europoje naudotus įrengimus, nes naujiems neturi pinigų.
Visi gamintojai įsigytų naujas našesnes mašinas, jeigu tik galėtų tam skirti daugiau lėšų, ir sėkmingai konkuruotų su užsienio įmonėmis. Nanotechnologijų atsirastų ir pas mus, tačiau tam kol kas nėra finansinių galimybių”, – teigė R.Čiukas.
Jis pridūrė, kad kitų technologijų pagrindu sukurtos techninės tekstilės medžiagos sėkmingai gaminamos Lietuvos tekstilės institute, bendrovėje „Skalmantas” ir kitur.
Mokslininkai įsitikinę, kad mūsų šalies tekstilės įmonėms teks gaminti itin aukštos kokybės, naujo dizaino, madingus drabužius ir namų apyvokos tekstilės produkciją: gobelenus, užuolaidas, staltieses, kilimus ir kt. Tradicinių rūšių audiniams, trikotažui, neaustinėms medžiagoms gaminti reikės įsigyti modernias, našias vidutiniojo technologinio lygio mašinas, kurios tinka ir daugeliui naujų savybių tekstilės produktams gaminti.
Rengiantis įsisavinti pačias naujausias technologijas, pramonininkams pasiryžę padėti KTU, kitos tyrimo institucijos, jau bendradarbiaujančios su verslo įmonėmis, dalyvaujančios įvairiuose tarptautiniuose projektuose.
Mokslininkų nuomone, dabartinis tekstilės pramonės technologijų lygis ir mokslo institucijų patirtis tikrai suteikia galimybę šiai pramonės šakai tapti aukštųjų technologijų pramone.
Pirkėjai ieško kokybės
Kauno rajono trikotažo įmonės „Garlita” vadovas Juozas Martikaitis negalvoja apie tekstilės pramonės saulėlydį: „Stambūs užsakymai patenka į Kiniją ar Turkiją, tačiau nedidelių kiekių, bet brangesni gaminiai, kuriems keliami aukšti kokybės reikalavimai, užsakomi gaminti Lietuvoje. Mūsų įmonei ir pernai, ir šiemet užsakymų netrūksta”.
Lietuva, pašnekovo teigimu, neturėtų sekti Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų keliu, kai buvo atsisakyta tekstilės pramonės. JAV gamintojai prieš dešimtmetį taip pat iškėlė savo įmones į Meksiką, leido importuoti daug produkcijos iš Kinijos. Tačiau pirkėjai greitai suprato, kad gaminiai nėra verti net tiek, kiek už juos mokama, tad kinų produkciją nustota pirkti. Šiandien JAV užsakovai orientuojasi į senas tradicijas išsaugojusias vietos įmones, kurioms vėl teikiami užsakymai.
Anot verslininko, europiečiai jau atsikando pigios kinų produkcijos ir vis dažniau dairosi į brangesnius, bet kokybiškesnius gaminius. Ypač tokios tendencijos jaučiamos Didžiosios Britanijos rinkoje, kur atsiradęs kokybiškų drabužių poreikis neslūgsta, o tik didėja.
„Pas mus taip pat sugrįžta senieji užsakovai, kurie dar užpernai dirbo su kinais”, – pridūrė J.Martikaitis.
Jis įsitikinęs, kad tekstilė Lietuvoje turėtų puikias perspektyvas, jeigu valdžia skatintų verslininkus modernizuoti gamybą, pritaikytų mokesčių lengvatas, kurių sulaukia Kinijos gamintojai.
Laukia Vokietijos likimas
Pamušalinius audinius gaminančios bendrovės „Liningas” direktorė Margarita Grigaliūnienė įsitikinusi, kad, sumažinus tekstilės, kaip vienos pagrindinių pramonės šakų, apimtis, didelį smūgį patirtų pati valstybė.
„Ekspertai pripažįsta, kad dabartinį Vokietijos ekonominį sąstingį iš dalies nulėmė ir tekstilės pramonės apimčių sumažinimas. Šioje šalyje užsidarė kelios gigantiškos tekstilės įmonės, daugybė žmonių liko be darbo. Jeigu Lietuvoje bus imtasi tokių drastiškų veiksmų, mūsų šalies laukia toks pats likimas”, – prognozavo įmonės vadovė.
M.Grigaliūnienės nuomone, Lietuva negali atsisakyti tekstilės, kuri mūsų šalyje turi senas tradicijas ir sukuria nemenką dalį vidaus produkto. Be to, mūsų įmonės, kuriose įdiegta aukšta darbo kultūra, pasinaudojusios šalies geografine padėtimi, sėkmingai konkuruoja su užsienio gamintojais.
„Dabar visi kalba apie aukštąsias technologijas ir lazerius. Daugumai klasikinės tekstilės įmonių tokių įrengimų net ir nereikia. Lazeriai tikrai praverstų bankrutuojančiam „Ekranui”, tačiau valdžia neskatino diegti aukštųjų technologijų elektronikos pramonėje. Gali būti, kad tekstilės pramonės, kaip ir elektronikos įmonių, Lietuvoje nebeliks. Tačiau kur reikės dėti visus šiame sektoriuje dirbančius žmones? Valstybei nereiktų pamiršti, kad ji šiandien iš mūsų gyvena”, – kalbėjo „Liningo” vadovė.