Užpernai ketvirtį milijono litų pelno deklaravusi „Kapinių priežiūra” pernai patyrė daugiau kaip 180 tūkstančių litų nuostolio
Po Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atlikto Kapinių priežiūros” audito paaiškėjo, kad iki šiol pelningai dirbusi įmonė pernai patyrė apie 180 tūkstančių litų nuostolio. Be to, kontrolieriai konstatavo, kad Savivaldybės įmonėje aplaidžiai tvarkomi finansiniai dokumentai.
„2004-aisiais įmonė nurodė uždirbusi 251 tūkstantį litų pelno. Tačiau šiais skaičiais mes nelinkę tikėti”, – teigė Savivaldybės kontrolierius Gediminas Raudonis.
Kilo konfliktas
Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos ataskaitoje teigiama, kad įmonės „Kapinių priežiūra” vadovas šių metų sausio pradžioje 2005-ųjų apskaitos registrus pripažino negaliojančiais ir visus duomenis nusprendė suvesti iš naujo. „Tai galime įvertinti, kaip mūsų darbo apribojimą”, – teigė auditą atlikę specialistai. Jie neslėpė, kad atliekant auditą su įmonės vadovybe būta „nesutarimų”.
Kontrolieriai konstatavo, kad „Kapinių priežiūra” nepagrįstai 31 tūkstančiu litų padidino įmonės sąnaudas, nurašydama abejotinas skolas.
„Galime įtarti, kad šios skolos susikaupė per kelerius metus. Tokių skolų nurašymų, tik mažesnėms sumomis, pastebėjome ir daugiau. Nesilaikant galiojančių teisės aktų nurašyti ir 1999-aisiais metais įsigyti automobiliai, kurių likutinė vertė apie 9 tūkstančius litų. Visi šie nurašymai kelia pagrįstų abejonių”, – teigė auditoriai.
„Kapinių priežiūros” dokumentuose rasta reikšmingų neatitikimų Lietuvos teisės aktuose numatytiems reikalavimams dėl įmonei patikėto Savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo”, – teigiama Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos išvadose.
Kaltę vertė buvusiai buhalterei
„Anksčiau turėjome problemų su buhaltere, tačiau įdarbinome normalę specialistę, todėl visi trūkumai bus pašalinti. Praėjusiais metais nuostoliai susidarė ir dėl turto nurašymo”, – teigė „Kapinių priežiūros” direktorius Valdemaras Olšauskas.
Dar užpernai įmonė deklaravo uždirbusi 250 tūkstančių litų pelno. „Analizavau kontrolierių išvadas ir įmonės finansinius dokumentus. Tenka pripažinti, kad nuo 2001-ųjų metų apskaitos dalykai tvarkomi nekvalifikuotai. Kiek pavyko sužinoti, praėjusių metų gruodį įmonėje pradėjo dirbti nauja buhalterė, kuri bando įvesti normalią tvarką”, – tvirtino Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis.
Vakar kalbinti Savivaldybės atstovai negalėjo pasakyti, kodėl anksčiau nebuvo imtasi priemonių. Susidaro įspūdis, kad „Kapinių priežiūros” klestėjusi savivalė buvo tarsi toleruojama. Kontrolieriai dar prieš keletą metų pastebėjo, kad finansiniai dokumentai tvarkomi pažeidžiant įstatymus.
Nuostolių neturėtų būti
Kauno mero pirmasis pavaduotojas Antanas Balutis, susipažinęs su audito išvadomis, teigė, kad apėmė dvejopas jausmas.
„Kiek teko kalbėtis su kontrolieriais, prieš dvejus metus dėl netvarkingų dokumentų jie apskritai negalėjo atlikti audito. Dabar pastebime teigiamus žingsnius. Tačiau nerimą kelia paaiškėję nuostoliai. Situacija bus atidžiai stebima. Savivaldybės įmonės neturi dirbti nuostolingai. Tai pasakytina ne tik apie „Kapinių priežiūrą”, bet ir kitas įmones”, – tikino vicemeras A.Balutis.
Naujos kapinės – privatininkams?
Po audito išvadų kai kurie miesto politikai teigė, kad daugiausia nerimo kelia faktas, kad „Kapinių priežiūra” dalyvaus įgyvendinant ne vieno milijono litų vertės naujųjų kapinių projektą. Tačiau Kauno mero pirmasis pavaduotojas tikino, kad Savivaldybės įmonė minėtame projekte neminima.
„Tai nesusiję dalykai. Šiuo metu visus darbus kuruoja Savivaldybės administracija, o kapinių eksploatacija gali būti patikėta ir privačiai bendrovei. „Kapinių priežiūrai” ir taip darbų netrūksta”, – sakė A.Balutis.
Savivaldybės kuluaruose jau senokai kalbama, kad naujųjų kapinių priežiūra gali būti patikėta privačiai bendrovei, tačiau iki šiol miesto vadovai vengė apie tai kalbėti.
Direktorius planuoja plėtrą
„Neteko girdėti, kad kas nors būtų priėmęs sprendimą dėl naujųjų kapinių priežiūros. Tai diskutuotinas klausimas, tačiau nesu šalininkas, kad šias kapines prižiūrėtų privati kompanija. Kur kas tikslingiau sustiprinti savo įmonę”, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Stanionis.
„Kapinių priežiūros” vadovas taip pat teigė, kad jų įmonė tikisi prižiūrėti ir naująsias kapines. Pernai šios įmonės direktoriumi plėtrai įdarbintas prieštaringai vertintas buvęs „Autrolio” vadovas Gintautas Činikas. Šis įdarbinimas abejonių sukėlė ir miesto Tarybos Antikorupcinės komisijos pirmininkui Stasiui Žirguliui.
„Kauno dienai” pasidomėjus, ką direktorius plėtrai nuveikė per metus, įmonės vadovas teigė, kad jis jau seniai nedirba. „Kapinių plėtra rūpinuosi pats. Kalbame ne tik apie naująsias kapines. Ketiname plėsti Petrašiūnų ir Eigulių kapines”, – sakė V.Olšauskas.