Nelegaliai reklamai paskelbtas karas

Savivaldybei nusprendus šalinti savavališkai įrengtus įmonių stendus, kilo nesusipratimų su verslininkais

Miesto valdžia nusprendė pašalinti reklamas, kurioms įrengti nėra gautas Savivaldybės leidimas ir už jas nemokami mokesčiai. Vakar darbininkams pradėjus išmontuoti stendus, kilo ir nesusipratimų: vienos įmonės savininkė teigė, kad jos reklama yra legali, kiti verslininkai tvirtino nebuvę įspėti apie surengtą akciją.

Užsimota įvesti tvarką

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis teigė, kad mieste yra keli tūkstančiai savavališkai įrengtų reklamų. „Tvoras ar garažus reklaminiais skelbimais apkarsto ne tik smulkūs verslininkai, bet ir stambios įmonės, įrengdamos didžiulius reklaminius stendus, kurių nei vieta, nei tekstas nėra suderinti su Savivaldybės administracija, kaip to reikalauja įstatymas. Negalime toleruoti tokio savivaliavimo, nes tai darko miesto veidą”, – sakė R.Stanionis.

Nelegalias reklamas, įrengtas ant valstybinės žemės, pastatų sienų, tvorų, išmontuoja bendrovė „Tauro ženklas”. Ji laimėjo šiems darbams skelbtą viešąjį konkursą. Iki vieno kvadratinio metro dydžio stendo išmontavimas Savivaldybei kainuos 27 litus, iki trijų metrų – 41, didesnio – 51 litą.

Mieste daug savivaliautojų

R.Stanionio teigimu, pirmą kartą šalinti nelegalias reklamas buvo bandoma prieš pusantrų metų. „Tačiau vėliau vėl įsivyravo netvarka, todėl nuo šio mėnesio reidus rengsime periodiškai”, – sakė jis. Nelegalių reklamų sąrašus sudarinės seniūnijos.

A.Juozapavičiaus prospekte darbininkams verčiant ant vejos stovintį stendą, kuris reklamavo gedulingus pietus ir prekybą langais, atvažiavo firmos „NTA ir Ko” darbuotojai. Pastaroji bendrovė savo veiklą reklamavo ant gatvės stulpo iškeltoje lentoje ir skubėjo pati nusiimti nelegalų įrenginį. „Iš kitų įmonių, kurių stendus išvežame, reikalausime apmokėti išmontavimo išlaidas”, – sakė R.Stanionis. Savavališkai įrengtų reklamų savininkai dar bus baudžiami administracinėmis baudomis nuo 50 iki 100 litų.

Nuo vakar iki šios dienos žadama išmontuoti 25 stendus. Jie bus suvežti į „Tauro ženklo” aikštelę ir, valdininkų teigimu, laikomi apie mėnesį. Ateityje miesto valdžia planuoja sudaryti sutartį su kuria nors metalo supirkimo įmone, kuri turės teisę pati išmontuoti ir pasiimti nelegalius stendus.

Verslininkai piktinasi

Savivaldybės pareigūnų teigimu, prieš naikinant savavališkai įrengtas reklamas, jų savininkai būna ne kartą įspėjami, kad išsiimtų leidimą arba reklamas pašalintų. Apie nelegalių stendų likvidavimą ir jų sąrašus miesto valdžia informavo žiniasklaidoje užsakomuose skelbimuose.

Tačiau A.Juozapavičiaus prospekte įsikūrusios įmonės savininkė Rūta Pusvaškienė „Kauno dienai” tvirtino negavusi jokio įspėjimo. „Be to, mūsų stendą gaminusi reklamos agentūra „Pramuštgalvis” mane informavo, kad stendui pastatyti gauti visi Savivaldybės leidimai ir dėl jo išvežimo galiu kreiptis į teismą”, – tvirtino verslininkė. Ji sakė, kad iš pradžių dar pati bandys aiškintis su miesto valdžia.

Netoli Panemunės tilto esantis restorano „Šnekutis” stendas taip pat buvo nelegalus ir išmontuotas. Direktorė Lina Čičinienė teigė, kad šis įrenginys pastatytas senųjų restorano savininkų. „Įsigiję restoraną nežinojome, kad jis nelegalus, ir niekas apie tai mūsų neinformavo, o apie jo pašalinimą sužinojau tik iš mūsų maisto tiekėjų”, – tvirtino ji.

Už reklamą reikia mokėti

Išorinę vaizdinę reklamą galima įrengti tik suderinus jos tekstą ir vietą su Savivaldybės administracija. Valstybinėje žemėje esantys stendai apmokestinami apie pusės lito mokesčiu už kvadratinį metrą per parą. „Priklausomai nuo stendo dydžio ir vietos, per metus verslininkams reikia sumokėti iki 200 litų”, – kalbėjo R.Stanionis. Jo duomenimis, Savivaldybė už viešose vietose įrengiamą reklamą per metus iš verslininkų surenka apie 800 tūkst. litų.

Mokesčio išvengiama, jei pastatoma tik nuoroda su įmonės pavadinimu, adresu ir nereklamuojamos paslaugos ar veikla. Taip pat nemokamai stendus galima statyti nuosavoje žemėje, tik jų tekstus būtina suderinti su Savivaldybės Valstybinės kalbos kontrolės tarnyba.

Kalbos klaidų mažėja

Savivaldybės Valstybinės kalbos kontrolės tarnybos vedėja Vida Jurkienė teigė, kad reklamos agentūros dar prieš gamindamos stendus suderina tekstus ir išvengia kalbos klaidų. „Jau kelerius metus piniginėmis baudomis nieko nesame nubaudę – pakanka įspėjimo”, – teigė ji. Tačiau daug klaidų pasitaiko parduotuvių vitrinose iškabintose trumpalaikėse informacijose apie kokias nors akcijas. „Dažniausiai nesilaikoma rašybos taisyklių, pavyzdžiui, visi žodžiai pradedami didžiosiomis raidėmis, o toliau rašoma mažosiomis arba sakinys pradedamas nuo mažosios raidės”, – kalbėjo vedėja. Jos teigimu, seniau iškabose dažnai buvo klaidingai rašomi žodžiai „biliardas”, „makiažas”, įterpiant raidę „j”.

Kai kurios bendrovės kalbininkų pasiūlymus išradingai panaudoja savo reklamose. „Vienas restoranas, sužinojęs, kad patiekalas „steikas” turi būti vadinamas didkepsniu, savo stende, pristatinėdamas meniu, raudonai užrašė „steikas”, jį perbraukė ir apačioje žalia spalva pateikė teisingą patiekalo pavadinimą”, – šypsojosi V.Jurkienė.