Biologų atradimas: žuvys gali išeiti į sausumą ieškoti grobio

Belgijos mokslininkas Sem Vasenberg (Sam Van Wassenbergh) iš Antverpeno universiteto (Universiteti Antwerpen) atspausdino tyrimą apie tai, kaip viena nedidelė Afrikos žuvis medžioja vabzdžius sausumoje, išeidama tuo tikslu iš vandens.
Unguriauodegis Channallabes apus rūšies šamas gyvena tropinėse Afrikos balose, kur didesnioji vandens dalis yra gana ribota. Sausumoje yra žymiai daugiau maisto, nei mažuose ir nešvariuose telkiniuose. Greičiausiai, dėl to žuvis išmoko išeiti iš vandens ieškoti maisto. Prieš iššokdama ant žemės, žuvis išvysto greitį, o jos judrus stuburas leidžia jai judėti kaip gyvatei. Ji turi specialų organą, kad galėtų kvėpuoti ne vandenyje, nenaudojant žiaunų, nors mokslininkai dar nežino, kaip jis veikia. Kai tik šamas suranda grobį, paprastai tai mažas vabalas ar kitas vabzdys, jis pakelia galvą ir prispaudžia auką burna prie žemės, bandydamas ją stipriau suspausti žandikauliu. Vėliau jis grįžta į vandenį, kur tik ir gali įprastu jam judesiu praryti grobį. Paslankus sprandas yra pagrindinis elementas, leidžiantis šiai žuviai medžioti ant žemės. Paprastai tokį sprandą turi sausumos keturkojai.
Šis atradimas leidžia geriau suprasti senųjų būtybių išėjimo iš jūros ant žemės procesą.