Modifikuoto maisto gausės

Europos Sąjunga nenoriai įsileisdavo amerikiečių genetiškai modifikuotos produkcijos. Nuolat priekaištų iš Amerikos gaudavusi ES nusprendė lengviau įsileisti šią produkciją.

Tačiau prekyba bus dar griežčiau kontroliuojama.

Šalies mitybos centro Maisto saugos skyriaus vedėjos Ramunės Rudauskaitės žodžiais, genų modifikavimo būdu sukurti maisto produktai – vieni labiausiai tiriamų pasaulyje.

Parduotuvių lentynose atsiduria tik ekspertų ištirti saugūs produktai, todėl žmonės neturėtų baimintis juos pirkti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės teigimu, Lietuvos rinkoje didėja genetiškai modifikuoto maisto produktų asortimentas.

Šiuo metu šalyje prekiaujama modifikuotu 18 pavadinimų aliejumi („Brolio”, „Lankų”, „Sodžiaus”, „Kolumbo”, „Tėviškės”, „Augalinis aliejus”, „Dolores”, „Maxima”, „Optika linija”, „Perla” , „Karolina”, „Žemaičio”, „Aukselis”, „Saulutė”, „Omili”, „Vitela”, „Hulor”, „Oilio”) ir 6 pavadinimų margarinu („Optima linija”, „Aukselis”, „Lisette”, „Aima”, „Osrini”, „Extra”).

Modifikuotas aliejus bei margarinas naudojamas ir įvairiuose kulinarijos, konditerijos gaminiuose.

Jei gaminyje modifikuotų organizmų yra daugiau nei 0,9 proc. – etiketėje būtina pažymėti, kad „produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų” arba „šiame produkte yra genetiškai modifikuoto organizmo”. „Ženklinama ne dėl kažkokio pavojaus, o tam, kad vartotojas galėtų rinktis. Gal jis nori išvengti tokių produktų dėl etninių ar religinių įsitikinimų, nes į augalą gali būti įdėtas gyvūno genas”, – sakė R.Rudauskaitė.

Tačiau diskusijose dėl genetiškai modifikuoto maisto taškas nėra padėtas. Dar nėra ištirtas ilgalaikis šio maisto poveikis žmogui, poveikis kitoms kartoms.