Tam, kad UAB Klaipėdos terminalo grupės (KTG) ro-ro ir generalinių krovinių terminale būtų galima patogiai priimti didesnius laivus, o jų nosys neišsikištų už pirso į uosto akvatoriją, reikia labai nedidelių investicijų – tik 1,5 mln. Lt. Tačiau tokie dalykai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planuose numatyti tik 2011 metais.
Tokia problema iškilo todėl, kad sena KTG ir Klaipėdos uosto klientė Danijos kompanija DFDS į Klaipėdos uostą ėmė siųsti didesnius laivus. Pavyzdžiui, dabar į Klaipėdą plaukia „DFDS Tor Line” laivas „Tor Maxima”, kurio ilgis 176 m, anksčiau plaukusio laivo „Tor Neringa” ilgis buvo 162 m.
Norint išspręsti šią problemą nereikėtų pailginti viso pirso, pakaktų vandenyje pastatyti švartavimo stulpelį, tada net 200 metrų ilgio keltai čia būtų saugiai švartuojami.
Šiuo klausimu jau seniai kreiptasi į Uosto direkciją. Dvejus metus buvo rengiamas projektas. Tokio švartavimo stulpelio įrengimas kainuotų tik apie 1,5 mln. Lt.
Pasak UAB Klaipėdos terminalo grupės generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos, sunku kalbėti su terminalo klientais, norinčiais siųsti didesnius laivus, ir jiems paaiškinti, kodėl tokio projekto įgyvendinimą Uosto direkcija, kuri beveik kasmet į uostą investuoja apie 100 mln. Lt, nukėlė net į 2011 metus. Beje, ro-ro krovinių srautas Klaipėdos uoste didėja, todėl reikėtų pasirengti deramai priimti didesnį jų kiekį.
Neturėdama kitos išeities, KTG vadovybė neseniai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama leisti jai savo lėšomis įgyvendinti šį projektą. Tačiau iki šiol jokio atsakymo iš ministerijos ji nesulaukė.
Atsirado neplanuotų pinigų
Paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas „Vakarų ekspresui” sakė, jog Klaipėdos uosto investicinę programą 2007-2013 metams Uosto direkcija parengė atsižvelgdama į turimus pinigus. Ji svarstyta Uosto plėtojimo taryboje ir taryba jai pritarė. Šiuo metu Susisiekimo ministerija įpareigojo Uosto direkciją Klaipėdos terminalo grupės klausimą svarstyti Uosto taryboje.
S. Dobilinskas teigia, jog iš esmės būtų galima bandyti spręsti problemą anksčiau, nes 118-osios krantinės rekonstrukciją konkursą laimėjusi AB „Klaipėdos hidrotechnika” atliks keliais milijonais litų pigiau nei buvo planuota. Šiai krantinei numatyta apie 16 mln. Lt, o bus skirta apie 13 mln. Lt. Be to, dar liko apie 1,5 mln. Lt, nes pigiau kainuos 105-106 krantinių baigiamasis rekonstrukcijos etapas. „Dabar, kai atsirado pinigų, bus galima bandyti spręsti per trumpų pirsų problemą”, – sakė S. Dobilinskas.
„Vakarams” irgi reikia
Pasak S. Dobilinsko, Klaipėdos termino grupės pirso ilginimo darbai nukelti vėlesniam laikui ne vien dėl pinigų stygiaus. Į Uosto direkciją kreipėsi ir AB Vakarų laivų gamykla dėl 135-136 krantinių pailginimo. Ji taip pat norėtų prie jų švartuoti dėl remonto atplaukusius „Panamax” tipo laivus. Tad reikėjo atlikti studijas, kokia bus laivybos situacija pailginus tuos pirsus.
S. Dobilinsko manymu, tiek vienu, tiek kitu atveju nebūtų ilginamos pačios krantinės, o statomi švartavimo įrenginiai. Panašiai buvo pailgintas jūrų krovos kompanijos „Bega” pirsas, o šiuo atveju galbūt pakaktų ir paprastesnio įrenginio, nes nėra srovių, be to, bus švartuojami keltai, o ne 50-60 tūkst. tonų krovinius gabenantys laivai.
Uosto direkcijos vadovo manymu, jeigu tam būtų pritarta, tokie švartavimo įrenginiai būtų statomi abiem pirsams – tiek Klaipėdos terminalo grupės, tiek „Vakarų” pailginti. Šie darbai būtų atliekami Uosto direkcijos lėšomis.
Nenori smulkių skolelių
Domėjomės, kodėl, jeigu trūksta pinigų Uosto direkcijai, neleidžiama Klaipėdos terminalo grupei pasistatyti švartavimo įrenginį už savo pinigus. Pasak S. Dobilinsko, įstatymas numato tokią galimybę pasirašant infrastruktūros pagerinimo sutartį. Tačiau Uosto direkcija tas investuotas lėšas vis tiek turėtų grąžinti ar sumažindama žemės nuomos mokestį, ar kokiu nors kitu būdu. Tos investicijos būtų Uosto direkcijos skola.
„Kadangi mes infrastruktūrai imame paskolas iš bankų, nelabai norėtume turėti tokių smulkių skolelių, kurios tik gadintų balansą”, – sakė Uosto direkcijos vadovas.
„Ro-ro krovinių Klaipėdos uoste daugėja. Danai pakeitė keltą į didesnį. Toks „DFDS Tor Line” kelto švartavimas dabar pagal laikiną švartavimo schemą nėra geras dalykas. Ateityje, jeigu plauks dar didesni keltai, gali iškilti laivybos saugumo klausimas. Manau, kad Uosto taryba pritars, ir mes šį klausimą išspręsime artimiausiu metu”, – sakė S. Dobilinskas.
Uosto tarybos posėdį planuojama sušaukti netrukus po Velykų.