Nors už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto saugumą tiek iš vandens, tiek iš kranto pusės atsako net 13 valstybinių institucijų, dvi tarptautinės visuomeninės organizacijos „Greenpeace” guminės valtys kovo 29 d. sugebėjo neturėdamos leidimo patekti į Klaipėdos uosto akvatoriją.
„Greenpeace” aktyvistai iki tol, kol buvo sulaikyti, spėjo ant kelių Klaipėdos uoste stovėjusių laivų, kurie, jų duomenimis, užsiima nelegalia žvejyba, korpusų dažais didelėmis raidėmis užrašyti šūkius „Stop Pirate Fishing” („Stabdyk nelegalią žvejybą”).
Vėliau atlikus tyrimą, jokių įrodymų, kad tie laivai užsiima nelegalia žvejyba, nerasta. Aktyvistai patriukšmavo, susimokėjo nedideles 300 Lt baudas ir išvažiavo, o Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius gavo laivo „Ožerelje”, kuris išbrauktas iš vadinamųjų juodųjų Europos Sąjungos (ES) sąrašų, bet vis tiek buvo apipaišytas, kapitono reikalavimą priversti „Greenpeace” atlyginti nuostolius, patirtus dėl laivo korpuso aprašymo. Deja, uosto kapitonas tokių galių neturi.
Kad ir kaip ten būtų, ši „Greenpeace” akcija parodė uosto saugumo iš vandens pusės trūkumus. Be to, susidarė įspūdis, kad ne visi netgi jūrinių organizacijų atstovai žino, kokios tarnybos uoste už ką atsako, kokias funkcijas vykdo.
Kas ką kontroliuoja?
Bet koks laivų inspektavimas saugios laivybos klausimais yra Lietuvos saugios laivybos administracijos, o ne uosto kapitono, priklausančio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, funkcija. Pastarajam pavaldus direkcijos Uosto priežiūros skyrius formina tik patį laivo atplaukimą (tikrina laivo dokumentus, jūrininkų kvalifikacinius liudijimus) ir išplaukimą. Jeigu laive rasta pažeidimų saugios laivybos atžvilgiu, administracija gali kreiptis į uosto kapitoną, kad šis neišleistų laivo iš uosto tol, kol nebus pašalinti trūkumai.
Uosto kapitonas gali neįleisti į uostą laivo, jeigu jis neatitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos, vadinamojo ISPS, kodekso reikalavimų. Likus 24 valandoms iki atplaukimo į uostą laivai turi pateikti jam informaciją apie juose esamą apsaugos lygį. Kiekvienas laivas svetimame uoste turi turėti agentą ir per jį spręsti visus klausimus. Uosto kapitono tarnybos tiesiogiai bendrauja tik su laivo agentu, kaip laivo savininko atstovu uoste. Tokia tvarka yra visame pasaulyje, Klaipėdos uoste taip pat. Jame dirba daugiau kaip 50 agentavimo firmų.
Kai laivas jau būna prišvartuotas prie krantinės, į jį įlipa Visuomenės sveikatos centro medicininio karantininio posto gydytojas ir imigracinės tarnybos, pas mus vadinamos komisija, atstovai. Ją sudaro pasieniečiai, muitininkai. Iš esmės dabar tikrinami tik trečiųjų šalių laivai, o ES laivai – mažiau, pavyzdžiui, muitininkai juose apsilanko tik turėdami operatyvinės informacijos. Tik po to laivas gali užsiimti vadinamąja laisvąja praktika uoste.
Žvejybos laivų kontrolę, susijusią su žvejyba, atlieka Žuvininkystės departamento prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žvejybos kontrolės skyrius. Jis gauna ir juoduosius ES žvejybos laivų sąrašus, į kuriuos jie įtraukiami dėl nelegalios žvejybos.
Leidimo negavo
Uosto akvatorijai nepriklauso visas vanduo nuo krantinių Klaipėdoje iki Kuršių nerijos. 30 m pločio vandens ruožas iš Smiltynės pusės nėra priskirtas uosto akvatorijai. Jis priklauso Klaipėdos apskrities viršininko administracijos jurisdikcijai ir jį kontroliuoja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.
„Greenpeace” pripučiamosios valtys į uosto akvatoriją pateko iš Klaipėdos jachtklubo, perplaukdamos tą 30 m vandens ruožą. Pasak uosto kapitono V. Lukoševičiaus, jachtklubo direktorius privalo įforminti bet kokio laivelio išplaukimą iš jachtklubo akvatorijos. Žurnale turi būti parašyta, kur ir kokiu tikslu laivelis išplaukė.
Prieš valtims išplaukiant iš jachtklubo „Greenpeace” atstovas, kaip ir privalu tokiais atvejais, prašė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos (LET) leidimo plaukti, tačiau jis nebuvo duotas. Vėliau valtys kas keliolika minučių buvo kviečiamos užmegzti ryšį, tačiau jos neatsiliepė. Kai pradėta žvalgytis, jos jau buvo uosto akvatorijoje.
Direkcija – ne policija
2001 m. balandžio 30 d. Vyriausybės nutarimu yra patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinis saugos planas. Jame yra išvardinti visi uosto saugos subjektai.
Uosto direkcija, imant pirmąją saugos ribą – nuo plūduro jūroje iki uosto vartų, turi užtikrinti laivybos saugumą, kontroliuoti laivų judėjimą kanalu, organizuoti locmanų darbą, teikti laivams navigacinę, hidro- ir meteoroliginę informaciją. Kitaip sakant, ji atsako už pačios laivybos saugumą. Iš esmės tokie patys reikalavimai jai keliami antrojoje saugos riboje – nuo uosto vartų ir visoje vidinėje uosto akvatorijoje.
LET radiolokacinėmis priemonėmis turi stebėti uostą. Uosto kapitono teigimu, jūriniai radiolokatoriai, 3-4 jūrmylių atstumu fiksuojantys net mažus medinius žvejybos laivus, tokių mažų objektų kaip guminės valtys, nerodo. Jų skiriamoji geba ribota – rodo normalius jūrinius laivus. Pasak V. Lukoševičiaus, LET ir neturi radarais kontroliuoti mažyčių laivelių judėjimo, jos radarai tam nėra pritaikyti. Ši užduotis skirta kitoms institucijoms.
Tačiau Uosto direkcija privalo informuoti Karinių jūrų pajėgų Jungtinį jūros ir pakrančių apsaugos valdymo centrą bei Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyrių apie atvykstančių laivų dislokaciją.
Iškilus grėsmei saugiam laivų plaukiojimui Uosto direkcija prašo policijos pagalbos. Jos darbuotojai nėra pareigūnai, galintys sulaikyti ir nukenksminti pažeidėjus, šios funkcijos priskirtos pasieniečiams ir uosto policininkams.
Pasieniečiai turi patruliuoti
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksiniame saugos plane numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Pakrančių apsaugos rinktinė, vienintelė turinti naktinio matymo prietaisus, termovizorius, vizualinėmis ir techninėmis stebėjimo priemonėmis privalo kontroliuoti ir registruoti laivų atvykimą ir plaukiojimą uoste. Be to, ji kontroliuoja asmenų transporto priemonių vykimo per sieną teisėtumą, užkerta kelią pasienio teisinio režimo pažeidimams, sulaiko pažeidėjus, diegia papildomas technines priemones, kurių reikia uosto teritorijos ir akvatorijos kontrolei. Jos pareigūnai turi periodiškai patruliuoti akvatorijoje. Uosto direkcijos laivams tokių įgaliojimų Vyriausybė nėra suteikusi.
Pakrančių apsaugos rinktinė pagal savo kompetenciją turi vykdyti operatyvinę veiklą. Todėl ji galėjo žinoti apie „Greenpeace” aktyvistų atvykimą į Lietuvą. Kitą dieną po Klaipėdoje įvykdytos jų akcijos Latvijos pasieniečių vadovybės atstovas skambino Klaipėdos uosto kapitonui ir teiravosi aktyvistų pavardžių, mašinų numerių. Taigi Latvijos pasieniečiai ruošėsi jų atvykimui.
Policija neturi laivų
„Greenpeace” valtys galėjo kelti grėsmę laivybos saugumui tuo atveju, jeigu jos būtų atsidūrusios didelio jūrinio kelto, negalinčio išsukti iš laivybos kanalo, kelyje, jeigu jis būtų patyręs avariją, sukdamasis užplaukęs ant seklumos, ir t. t. Tokiu atveju, V. Lukoševičiaus manymu, aktyvistams, ko gero, būtų buvusi iškelta baudžiamoji byla.
Tokios grėsmės jie nesukėlė. Uosto direkcija galėjo nustatyti tik administracinį teisės pažeidimą ir bausti „Greenpeace” atstovus už tai, kad jie plaukė akvatorija be leidimo, ką ji ir padarė.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksiniame saugos plane numatyta, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyrius rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus ir teisėtvarkos pažeidimus. Policininkai operatyvinėmis priemonėmis turi kontroliuoti laivų krovimą, asmenų patekimą į laivus, patruliuodami kontroliuoti uosto akvatoriją, užtikrinti viešąją tvarką, nustatyti administracinius teisės pažeidimus. Tačiau jūrų uosto policija iki šiol neturi katerio.
ISPS kodeksas
Pagal Europos Tarybos direktyvą kiekvienas uostas privalės turėti vadinamąjį bendrauostinį uosto apsaugos planą, kuris bus įteisintas ne anksčiau kaip kitų metų birželio 15 d. Dabar galiojantis ISPS kodeksas visko neaprėpia, t. y. ir uosto teritorijos, ir akvatorijos, ir t. t. Viena jo dalis skirta krovinių terminalams, t. y. bendrovėms, kurioms išnuomota žemė uoste, o kita dalis – laivams. Pagal ISPS kodekso reikalavimus, ir privačios bendrovės privalo turėti savo teritorijos apsaugos planą, apsaugos pareigūną ir tiesiogiai atsako už teritorijos apsaugą. Laivo įgula taip pat turi turėti apsaugos pareigūną. Duomenys apie terminalų ir laivų saugumą yra pateikti Tarptautinei jūrų organizacijai.
Kai „Greenpeace” atstovai pradėjo rašyti ant laivų bortų, įgulos turėjo imtis priemonių. Pagal ISPS kodekso reikalavimus, laivo kapitonas nedelsiant privalėjo apie tai informuoti bendrovės, kurios teritorijoje stovėjo laivas, apsaugos pareigūną. Šis privalėjo veikti pagal patvirtintą schemą, kviesti uosto policiją, pasieniečius ir t. t. Beje, „Aro” pareigūnus galima iškviesti tik leidus generaliniam komisarui. Taigi veiksmų imtis privalėjo AB „Klaipėdos laivų remontas” ir „Laivitė”, kurių teritorijoje stovėjo laivai, apsaugos pareigūnai, gaunantys už šį darbą atlyginimus.
Tačiau visa tai darė Uosto direkcija, kuri neatsako už terminalo apsaugą. Beje, buvo gaištamas laikas, kol buvo surinkti būtinų tarnybų pareigūnai: kol atvažiavo 3 policininkai, dar reikėjo nuplaukti pasiimti pasienietį. Tad į įvykio vietą sulaikyti pažeidėjų Uosto direkcijos laivai atvyko praėjus daugiau kaip valandai.
Kai bus tvirtinamas bendrauostinis apsaugos planas, jame bus numatyti ir Uosto direkcijos įgaliojimai bei pareigos.
Nutarta kreiptis į VRM
Kovo 30 d. įvyko tarpžinybinių valstybės institucijų ir uosto komplekso naudotojų pasitarimas dėl pašalinių žmonių su plaukiojimo priemonėmis patekimo į uosto akvatoriją ir prie uosto bendrovių krantinių, kuriam pirmininkavo uosto kapitonas V. Lukoševičius.
Posėdžio metu konstatuota, kad yra priimti teisės aktai, kuriuose nustatyti reikalavimai dėl uosto akvatorijos apsaugos, tačiau nėra išspręsti organizaciniai ir aprūpinimo klausimai dėl nuolatinio patruliavimo akvatorijoje. Nutarta dar kartą kreiptis į VRM, kad išspręstų reguliaraus patruliavimo uosto akvatorijoje ir kitus klausimus. Ministerijai siūloma skirti lėšų Jūrų uosto policijai naujiems kateriams, skirtiems reguliariai patruliuoti akvatorijoje, įsigyti.
Paklaustas, ar Klaipėdos uosto akvatorijoje yra būtinas nuolatinis patruliavimas, uosto kapitonas V. Lukoševičius, atsakė: „Vokietijos ir kitų Europos šalių uostuose yra uosto policija, turinti laivus. Vokietijos uosto policija turi itin daug įgaliojimų. Ten nespėsi šiukšlės išmesti už borto, kai atplauks uosto policija”.