Auditorių paskelbti duomenys apie šimtatūkstantinius aukštųjų mokyklų rektorių ir prorektorių atlyginimus Seimo narius privertė ieškoti sprendimo.
Politikai užsimojo apkarpyti aukštųjų mokyklų vadovų algas, gerokai viršijančias prezidento atlyginimą.
Jeigu bus priimtos parengtos įstatymų pataisos, rektoriai ir prorektoriai nebegalės gauti net kelis šimtus procentų siekiančių priedų. Jų darbo užmokestis turėtų sumažėti iki ministro algos.
Iš septynių valstybės kontrolierių patikrintų Lietuvos universitetų 2004 metais daugiausia uždirbo Kauno technologijos universiteto rektorius – beveik 226 tūkst. litų per metus.
Antrąją vietą atlyginimų lentelėje užėmė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, per metus gavęs 158,3 tūkst. litų. Trečias liko Šiaulių universiteto rektorius – jo metinė alga siekė 127,6 tūkst. litų.
Seniausios ir prestižiškiausios Lietuvos aukštosios mokyklos – Vilniaus universiteto – vadovas tegali pasigirti 122 tūkst. litų metine alga. Kauno medicinos universiteto rektorius uždirbo 114,7 tūkst. litų, Žemės ūkio universiteto – 107 tūkst., Klaipėdos universiteto – 105 tūkst. litų. Sumos nurodytos neatskaičiavus mokesčių.
Tarp universitetų prorektorių pagal darbo užmokesčio dydį absoliutus lyderis buvo Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinių ryšių prorektorius. Jo atlyginimas siekė 255,7 tūkst. litų per metus. Antroje vietoje liko to paties universiteto studijų prorektorius, uždirbęs 252 tūkst. litų, trečioje – Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorius – 153 tūkst. litų, ketvirtoje – Vilniaus universiteto prorektorius mokslo reikalams – 135,3 tūkst. litų.