Kone kasdienis mokyklos arba kiemo vaizdelis: būrelis vaikų, įsijautusių į kortų lošimą. Pokalbiai rimtais veidais – apie „jėgas” ir „papildymus”. Nuošalėje – vienas kitas atstumtasis, kurio mama, tikrindama, ar striukės kišenėje yra sausos pirštinės, iki vakaro „konfiskavo” kortų malką arba pats ją per išsiblaškymą paliko… Pastarajam dar palikta teisė „reabilituotis”. Blogiau tam, kurio tėvai nedavė pinigų bent jau „neoriginalių” kortų malkai iš artimiausio kioskelio, ką jau kalbėti apie „originalią”, kainuojančią per 50 litų.
Daugelio (bent jau didmiesčių) šeimų, turinčių paauglių berniukų, pokalbiai šeštadienio rytais panašūs: deramasi dėl galimybės nueiti į kortų klubą, dėl dalyvavimo turnyruose. Jei ateisi iki vidurdienio, įėjimas kainuos 2 litus, jeigu norėsi dalyvauti turnyre – 5 litai, tačiau laimėtojas bus apdovanotas „papildymu”, t. y., keletu labai „vertingų” kortų. Klubo adresas nurodytas internete, prie kurio vaikas praleidžia kone visą jam leistą laiką, susirašinėdamas su virtualiais lošėjais.
Forumo administratorius, pastebėjęs aktyvų naujoką, atkreipia dėmesį: gal jis norėtų padėti administruoti forumą? Kas lieka po savaitės darbų ir nesibaigiančių rūpesčių našta sulinkusiems tėvams? Neatlaikius saviškio ir „autoritetingo” kaimynų paauglių spaudimo arba tiesiog dėl šventos ramybės išleisti į klubą, įbrukus delnan iškaulytą pinigą…
——————————————————————————–
Vilniuje klubas įsikūręs strategiškai labai apgalvotoje vietoje: šalia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro. Tik adresas internete keistas: kavinė Bistro, įsikūrusi pusrūsyje.
Šeštadienio vidurdienį pro barą, kuriame sėdi ir gurkšnoja keletas suaugusių vyrų, pro kavinę kitoje jo pusėje, pro biliardinę patenki į belangę salikę su keletu stalų, kurioje šurmuliuoja paaugliai. Antanas, kurį berniukai nurodo kaip vyresnįjį, bet kuris internete paskelbtu telefono numeriu neatsako, nelabai noriai paaiškina, kad čia galima pažaisti kortomis, įsigyti pigiau nei parduotuvėje „Duel Masters” kortų (ne už 59, bet gal už 50 litų), „papildymų”. Iš kur jų gauna?
„Iš „Flinto” pristato”, – sako nelabai kalbus Antanas, o kiti berniukai priduria, kad Kaune veikia oficialus „Flinto” klubas. Tikrai, kauniškio klubo administratorius noriai bendrauja telefonu, pasako, kad klubo tikslas – platinti kortų žaidimus ir klausia, ar žinome, kaip atvažiuoti į klubą „Amerika pirtyje”.
„Kortų klubai vaikams – tai – būsimųjų azartiškų lošėjų ugdymas,” – sako Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Tačiau lieka ir daugiau konkrečių klausimų: ar legali tokių žaidimų reklama vaikiškuose žurnaluose ir tokių klubų veikla? Ar tokie klubai – išeitis, siekiant užpildyti vaikų laisvalaikį ir patenkinti poreikį bendrauti?
Ar teisėta, kad vaikų klubai glaudžiasi barų, kavinių, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, patalpose?
Lietuvoje veikia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, priimtas dar 2002 metais, kuris nustato viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus, jos skelbimo ir platinimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Tačiau ar jis prisimenamas, o juo labiau – ar vykdomas?