Jau kurį laiką įvairios valstybinės institucijos stengiasi kuo daugiau teikiamų paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Tokiu būdu stengiamasi ne tik, kad būtų klientui patogiau, bet ir sumažinti darbuotojų krūvį. Vis dėlto kai kuriomis paslaugomis naudojamasi dar gana vangiai.
Klientams patinka
VšĮ „Registrų centras” tikslas – kuo daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Taip elgiamasi jau apie penkerius metus. Pasak bendrovės atstovo spaudai Aido Petrošiaus, tokiu būdu siekiama sumažinti būtinybę lankytis „Registrų centre”, siekiama išvengti eilių.
Pagrindinės įmonės teikiamos elektroninės paslaugos yra įvairios paieškos, pažymų, darbų užsakymas ir kt. A.Petrošiaus teigimu, prieš porą metų su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutarta, kad savivaldybių, seniūnijų socialinės rūpybos skyrių darbuotojai, norintiems gauti pašalpas, pažymas iš Registrų centro užsako patys. Žmogui tokiu atveju ne tik nereikia stumdytis eilėse, bet ir mokėti pinigų už pažymą.
Praėjusiais metais įdiegta dar keletas elektroninių paslaugų. Bendradarbiaujama su Notarų rūmais – pardavimo sutartims reikalingas pažymas gali gauti ir notarai.
Naujausia „Registrų centro” paslauga – įmonių metinės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimas elektroniniu būdu. Šiemet dar bus bandoma tartis su Valstybine mokesčių inspekcija, kad tuos pačius finansinės atskaitomybės dokumentus įmonių vadovai pateiktų tik vieną kartą.
„Bandome įgyvendinti vieno langelio principą, kad nebereikėtų tų pačių dokumentų nešti ir mums, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai”, – aiškino A.Petrošius.
Jo teigimu, pastebima, kad besinaudojančiųjų „Registrų centro” elektroninėmis paslaugomis, skaičius auga geometrine progresija.
„Kuo toliau, tuo labiau žmonės naudojasi interneto paslaugomis. Jiems tai patinka”, – įsitikinęs atstovas spaudai.
Jis patikino, kad elektroninės paslaugos pakankamai saugios, ypač tos, kurioms reikalingi asmens duomenys.
Reikia investicijų
Jau keletą metų elektronines paslaugas teikia ir Muitinės departamentas. Dar 1998 metais įsigaliojusiame Muitinės kodekse buvo numatyta galimybė pateikti muitinės deklaraciją ne tik raštu, žodžiu ar veiksmu, bet ir elektroniniu būdu. Buvo priimti ir atitinkami teisės aktai, reglamentuojantys tokią deklaracijų pateikimo tvarką.
Įmonė, pageidaujanti deklaruoti prekes elektroniniu būdu, turi pasirašyti sutartį su teritorine muitine. Be to, įmonė turi turėti prekių elektroniniam deklaravimui tinkamą kompiuterinę įrangą ir atitinkamus mokymo kursus baigusius darbuotojus. Buvo tikimasi, kad pradėjus deklaruoti prekes elektroniniu būdu, elektroninių deklaracijų skaičius viršys popierinių.
Nors prekių elektroninio deklaravimo privalumų yra nemažai, tačiau tai nėra itin populiari paslauga, bent jau Panevėžyje.
Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių posto viršininko Gintaro Puzino teigimu, tokia tvarka dar tik įsivažiuoja. Ją kiek stabdo griežti reikalavimai. Be to, reikia ir nemažų investicijų – apmokyti darbuotojus, kompiuterinės sistemos taip pat turi atitikti keliamus reikalavimus ir pan.
Šiuo metu deklaracijas Panevėžio teritorinei muitinei elektroniniu būdu teikia tik 10 įmonių.
„Įmonės galbūt paskaičiuoja, ar joms verta. Teikti deklaracijas elektroniniu būdu tikslinga galbūt tiems, kuriems dažnai tai tenka daryti, o jei deklaraciją pateikia retkarčiais, gal pagalvoja, jog per didelės investicijos”, – mano G.Puzinas.
Tenka ateiti pasirašyti
Elektronines paslaugas teikia ir „Sodra”. Pasak „Sodros” Panevėžio skyriaus ryšių su visuomene vyr. specialistės Vaivos Mockevičienės, internetu galima užsisakyti paslaugas, išsiaiškinti rūpimus klausimus.
„Gauname nemažai elektroninių laiškų, kuriuose teiraujamasi įvairios dominančios informacijos: apie motinystės atostogas ir kt.”, – sakė ji.
Pasak V.Mockevičienės, internetu galima užsisakyti ir reikalingas pažymas. Ši paslauga labai greitai populiarėja – per mėnesį užsakoma apie 150 įvairių pažymų.
Tačiau jas atsiimti reikia pačiam.
„Fiziniams asmenims pažymų išdavimas yra nemokamas. Jiems reikia ateiti jos pasiimti ir pasirašyti prašyme – elektroninis parašas kol kas pas mus negalioja”, – aiškino „Sodros” Panevėžio skyriaus ryšių su visuomene vyr. specialistė.
Ji pasakojo, kad kartais kyla nesusipratimų, tačiau dažnai dėl pačių besikreipiančiųjų neapdairumo.
„Būna, kad siunčia prašymą iš svetimo elektroninio pašto, o savojo nenurodo ir po kelių dienų piktinasi, kad savuoju adresu negavo atsakymo. Kartais nenurodo reikalingų asmens duomenų”, – sakė V.Mockevičienė.
Pralenkė kaimynus
Šiuo metu itin aktyviai elektronines paslaugas naudoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Vykstant gyventojų pajamų deklaravimui, stengiamasi paskatinti deklaracijas siųsti elektroniniu būdu. Taip ne tik sutaupomas klientų laikas, būna mažiau klaidų, bet ir mažiau darbo mokesčių inspekcijos darbuotojams – nebereikia deklaracijos duomenų suvesti į kompiuterį.
Šiemet elektroninis deklaravimas vyksta itin sparčiai. Valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad praėjusią savaitę elektroniniu būdu pateiktų deklaracijų skaičius perkopė 115000. Tai vos ne dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, deklaracijas elektroniniu būdu pateikė apie 56 procentai deklaravusiųjų pajamas. Tuo tarpu Estijoje – 21 procentas.