Balandį ugniagesiams padaugėjo darbo, nes žmonės vėl pradėjo deginti pernykštę žolę.
Laisvadienių „pramogos”
Klaipėdos gaisrininkai žolės gesinti važiavo per 20 kartų.
Neretai žolė degė ir Klaipėdos rajone.
Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacinio vadovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Endriulaitis sakė, kad tokių gaisrų skaičius didžiausias šiemet.
Buvo diena, kad gesinti liepsnojančios žolės gaisrininkai važiavo net 12 kartų.
Daugiausiai žolės sudeginama per laisvadienius, ypač tada, kai atostogauja moksleiviai ir būna šiltesnis oras. Tuomet per parą įvyksta net apie 30 tokių gaisrų.
Išdega hektarai
Praėjusį ketvirtadienį buvo užfiksuotas šiemet didžiausias netoli Klaipėdos degusios žolės plotas – prie Kalotės, ties Palangos, Šilutės ir Kretingos sankryža, išdegė apie 4 hektarus žolės.
Toks pat plotas žolės šiemet išdegė ir Dituvoje.
Žardės kaime išdegė 2 hektarai žolės, o visur kitur – ne daugiau kaip hektaras.
Gresia išlaidos
Nors Klaipėdos rajone nelaimių dėl padegtos žolės nekilo, Lietuvoje jų jau buvo.
Deginant žolę ne kartą užsiliepsnodavo šalia stovintys namai. Yra buvę ir žmonių aukų.
Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų vadovas Juozas Vintilas sakė, kad ypač didelį pavojų deganti žolė kelia benamiams, neretai pievose susirentusiems lūšnas.
Už žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gresia baudos – piliečiams – nuo 25 iki 500 Lt, o pareigūnams – nuo 100 iki 2 tūkstančių litų bei gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.
T.Endriulaitis mano, kad pievas neretai padega patys jų savininkai, ir tokių gaisrų gerokai sumažėtų, jei baudos būtų taikomos tiems, kam padegti plotai priklauso.
„Kai pernai buvo prigrasinta, kad žemdirbiams dėl deginamos žolės mažės Europos Sąjungos mokamos išmokos, žolės padegimo atvejų gerokai sumažėjo”, – prisiminė vyriausiasis specialistas.