Sekmadienį, po Velyknakčio budėjimo ir ankstyvųjų Mišių, minios žmonių skirstėsi į namus šeimose švęsti Kristaus prisikėlimo ir pavasario šventės. O antrąją Velykų dieną Lietuvių liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse, žmones linksmintis ir pasidžiaugti atgimimu sukvietė folkloro ansambliai, amatininkai siūlė įsigyti savo dirbinių, marginti kiaušinius senoviniu būdu mokė liaudies meistrai, įvairiose margučių varžybose azartiškai varžėsi vaikai.
Mūsų senovinių papročių atvyko pažiūrėti ir užsieniečiai. Pasak kai kurių jų, Vakarų šalyse ši šventė jau seniai tapo pernelyg komercinė.
Prie vartų – dovanėlės
Pakeliui į pagrindinę šventės aikštę lankytojus pasitiko Velykų bobutė. Virš jos iškeltas užrašas džiugiai skelbė „Mes atsigavom, tegul bėdos užsigavi”. Vaikams bobutė dalijo čia pat puode dažuose verdamus margučius, saldainius, meduolius. Velyke tądien tapo muziejaus ekskursijų vadovė Teodora Morkūnienė. „Daliju tai, ką zuikiai paliko, dovanų gauna ne tik vaikučiai, bet ir vyresnieji, atspėję mįslę”, – šypsojosi ji.
Vidurdienį, prasidėjus šventei, žmonių dar nebuvo daug. Matyt, daugelį gąsdino sinoptikų pranašaujami lietūs. Tačiau po vienos kitos valandos muziejus šurmuliavo įprasta tokiose šventėse žmonių gausa. Juo labiau kad debesys neatrodė grėsmingi ir kartkartėm juos netgi pradrėksdavo saulės spinduliai.
Gavėnią nugalėjo Lašininis
Miestelio aikštėje užsilikusią Gavėnią galutinai išvarė kumpiais apsikaišęs Lašininis. Folklorinio ansamblio „Liktužė”, kurio artistai surengė šį išvarymą, vadovė Jūratė Svidinskienė aiškino, kad per Velykas galutinai išvejami žiemos likučiai. „Prieš didžiuosius pavasario darbus svarbu gerai pavalgyti ir pasilinksminti, todėl antrąją Velykų dieną reikia eiti į svečius ir švęsti”, – kalbėjo J.Svidinskienė. Kai Lašininis, mojuodamas kumpiais, išvijo sulysusią Gavėnią, šventė įsisiūbavo. Sodybose grojo Česlovo Kriščiūno šeimos kapela, „Seklyčia”, „Nalšia”, „Vabalkšnė”, keli ansambliai iš Marcinkonių. Ansamblio „Verpeta” dainininkai vaikščiojo po sodybas, pristatydami lalavimo paprotį. Seniau jauni vyrai nuo Velykų vakaro iki paryčių lankydavo kaimynų namus ir linkėjo laimės, gero derliaus, merginoms – ištekėti. Už tai gaudavo margučių, pyragų.
Verbų pynimo meną Miestelio aikštėje demonstravo moterų ansamblis „Čicha Novinka” iš Vilniaus rajono, Čekoniškių kaimo. Viena pynėjų Janina Zamara sakė, kad dainuodamos lenkų liaudies dainas moterys supažindina žmones su senosiomis verbų gamybos tradicijomis.
Netrūko ir linksmybių, ir azarto
Lankytojai galėjo pasivažinėti ir pajodinėti arkliais, dalyvauti įvairiose varžybose. Vyresni vaikai labiausiai domėjosi margučių milžinų ridenimo varžybomis. Lenktyniaudami jie aplink malūną turėjo ritinti didžiulius medžiaginius margučius.
Atgaivintas ir senasis žemaitiškas žaidimas „Kiaulę į dvarą”. Šeši vaikai lazdomis turėdavo vienu prilietimu pataikyti kiaušinį į centre esančią duobutę. Laimingasis pasiimdavo likusiuosius. Nešini margučiais vaikai bėgo ir estafetes, įveikdami kliūtis, varžėsi, kurio atsinešto kiaušinio lukštas tvirtesnis. Neapsieita be tradicinio margučių ridenimo loveliais. Organizatoriai surengė ir viktorinų apie velykinius papročius.
Mokė senolių meno
Daugelis ėjo į kamaras, kur liaudies meistrai pristatė senuosius amatus. Netrūko smalsuolių prie muziejaus darbuotojos, kiaušinių marginimo meistrės Elenos Kniūkštaitės stalo. Visus norinčiuosius ji mokė kiaušinių marginimo vašku. Lankytojai patys mirkė dažuose kiaušinius, juos raižė. „Tokiu būdu margučius jau nuo vaikystės marginu”, – sakė E.Kniūkštaitė. Pasak jos, tam reikia daug kantrybės.
Muziejaus darbuotojai surengė ir margučių parodą, kurioje buvo renkamas lankytojų atsineštas didžiausias, mažiausias, tradiciškiausias, įdomiausias margutis. Išradingus margučius pristatė Rusnės specialiosios mokyklos vaikai. Į mažiausio margučio prizą pretendavo pusė tuščio kiaušinio lukšto, bet varžytuvėms pasiūlytas ne jis, o… jame sudėti žuvies ikrai. Kiti kiaušinius margino kriauklelėmis, siūlais. Buvo ir šiene, ir svogūno lukštuose išgražintų kiaušinių. „Parodysime ir didžiulius stručio kiaušinius”, – kalbėjo muziejaus ryšių su visuomene darbuotoja Vida Olechnovičienė.
Šventę matys užsienio žiūrovai
Tarp besilinksminančiųjų su vaizdo kamera dirbo italų dokumentinių filmų kūrėjas Serdžijus Milija. „Jau 20 metų kuriu filmus ir parduodu juos įvairioms savo šalies televizijoms, – pasakojo režisierius. – Mane ypač domina senosios tautų tradicijos”. Jis minėjo, kad Italijoje senovinių Velykų papročių nelikę. „Viskas paversta komercija, mūsų pagrindinis simbolis – Vakarų šalyse populiarus šokoladinis kiškis”, – teigė italas. S.Milija Lietuvoje lankysis dvi savaites ir grįžęs kurs apie mūsų šalį dokumentinį filmą. „Esu lankęsis Afrikos, Pietų Amerikos šalyse, dabar mane domina naujos Europos valstybės, jų žmonės”, – pasakojo jis.
Sutikome ir Gruzijos nacionalinės televizijos žurnalistų, kurie ketina panaudoti nufilmuotus šventės kadrus filme apie mūsų šalį. „Tai Europos Sąjungos finansuojamas projektas, kurio tikslas – pristatyti Gruzijos žiūrovams naujas į Bendriją įstojusias šalis”, – kalbėjo ambasadorius Baltijos šalyse Deividas Aptsiauris. Jis sakė, kad gruzinai Velykas švęs po savaitės ir taip pat margins kiaušinius. „Džiugu, kad visur Lietuvoje jaučiame simpatijas, – šypsojosi ambasadorius. – Štai ir čia palapinėse visi tuoj siūlo vaišintis, kai tik sužino, kad esame gruzinai”. Šventėje dar pastebėjome grupę vokiečių, baskų.