Brangus, modernus, bet nekokybiškas

Sumokėję kelis šimtus tūkstančių litų už naujos statybos butus naujakuriai dažnai kankinasi dėl didžiulio skubotos statybos broko,- rašo šiandien „Respublika”. Pasak dienraščio, statybininkai vengia šalinti trūkumus ir teisinasi pajėgumų stygiumi, bet skuba lipdyti ir parduoti naujus namus – taip pat su dideliais trūkumais.

Keli šimtai tūkstančių litų už butą ir krūva skubotos statybos trūkumų – tokia dažno lietuvio, įsigijusio būstą naujos statybos namuose, kasdienybė.

„Respublika” rašo, kad Trūkinėjančios, kreivos ar drėkstančios sienos, nekokybiška dalinė apdaila, nesandarūs langai, nepakankama šilumos ir garso izoliacija – tai tik dalis problemų, su kuriomis susiduria naujakuriai.

Statybininkai teisinasi pajėgumų stygiumi, patiriamu spaudimu dėl per mažos pasiūlos ir meta iššūkį priežiūros institucijoms, esą prastai atliekančioms savo darbą. Darbų gerai atlikti neskatina ir tai, kad būstai išperkami vos nuliejus naujo pastato pamatus.

Vengia pašalinti trūkumus

Naujos statybos namo Pašilaičiuose gyventojai skundžiasi kartu su būstu įsigiję ir krūvas problemų ir turėję nemaloniai bendrauti su namo statytoja bendrove „Vilmesta”. „Si bendrovė nelabai reaguoja į gyventojų skundus, bandoma aiškinti, kad problemos kyla man vienam, o visiems kitiems gerai. Bet kai pakalbi su kaimynais, paaiškėja, kad tas pats sakoma visiems, o problemų dėl statybos broko turi tikrai ne vienas”, – kalbėjo vienas naujakurys. Jis šiuo metu su bendrove bendrauja tik raštu, tačiau problemų sprendimas beveik nejuda iš vietos.

Kai kurie šio namo gyventojai yra kreipęsi ir į statybų kokybės inspektorius ir šiuo metu su „Vilmesta” bendrauja tik per juos.

„Pirmą pretenziją dėl statybos broko namą stačiusiai bendrovei parašiau praėjusių metų rugpjūtį, bet iki šiol jokio rezultato nėra. Bendrovės atstovai gana maloniai bendravo. Tačiau ne vieną kartą bute lankęsi darbininkai atlikdavo tik smulkius darbus ir ieškodavo priežasčių, bet problemos neišspręsdavo. Taip susidarė įspūdis, kad tiesiog gaišinamas laikas”, – pasakojo vieno buto gyventoja. Pasak jos, tik po kreipimosi į inspektorius buvo imtasi konkretesnių veiksmų.

Šio namo gyventojai skundžiasi prastai veikiančia natūralios ventiliacijos sistema – esą oro srautai per natūralaus vėdinimo kanalus atneša daugybę nepageidaujamų kvapų iš kaimynų virtuvės ar rūkomojo. Ydinga ir namo hidroizoliacija – ne per vandeniui skirtus latakus nuteka kritulių vanduo. Šiame, kaip ir ne viename naujos statybos name, neišvengta sienų įtrūkimų ir net plyšių.

Tačiau didžiausia šio namo problema – karšto vandens tiekimas. Dabar gyventojai atsukę karšto vandens čiaupą priversti laukti keletą minučių, kol pradės bėgti karštas vanduo. „Šilumos mazgą, kuriame šildomas vanduo, prižiūri viena kompanija, o name esančius vamzdynus – kita, kiekviena iš jų kažką daro, tačiau kompleksinių ir operatyvių veiksmų bei sprendimų nesiimama”, – kalbėjo naujakuriai.

„Vilmestoje” šios situacijos niekas nepanoro komentuoti.

Papildoma galimybė užsidirbti

Pono Kęsto „Respublikai” papasakota istorija liudija, kad net didelę patirtį turinčios ir pasitikėjimą pelniusios bendrovės daro nemažai klaidų ir nesiskaito su klientais, mokančiais šimtus tūkstančių už naują būstą.

Vaikinas butą įsigijo iš UAB „Būsto industrijos grupė” naujai statomame name Verkiuose. Šios bendrovės steigėjai – jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvos statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje veikiančios bendrovės „Faulana” ir to paties namo statybą vykdžiusi „Kauno dujotiekio statyba”.

-„Aš, spėju, ir daugelis kitų, pirkdamas butą turiu primokėti po kelis tūkstančius, nes statybininkai įsigudrina pastatyti didesnius butus, nei būna numatyta preliminarioje sutartyje. Joje įrašytas punktas, kad atiduodant butus perskaičiavus plotą ir paaiškėjus, kad faktiškai jis didesnis, nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje, pirkėjas sutinka primokėti skirtumą”, – pasakoja ponas Kęstas.

Nemažą įspūdį jam padarė ir statybinis brokas: suskilinėjusios sienos, nelygios lubos ir sienos, kaimynystėje trūkę vamzdynai, nebaigtos glaistyti monolitinės sienos, nebaigta buto balkono apdaila, ne-užglaistytos vietos, kur atvesti vamzdžiai, ir panašiai.

„Statybininkai pasakė, kad sienos skilinėja ir skilinės ir patarė į tarpus dėti tinklelį, kuris neva stabdys skilimą. Taigi nelygias ir suskilusias sienas tvarkysiu savo lėšomis, dengsiu gipso kartono plokštėmis, kad nesimatytų tų nuolat atsinaujinančių skilimų”, – kalbėjo pašnekovas. Jis pripažįsta, kad dalį trūkumų bendrovė pašalino.

Naujakurys pasakoja, kad bendrovė nesilaikė pagrindinio termino – butas ir namas iki šiol nėra paruoštas atiduoti, nors tinklalapyje big.lt ir šiandien skelbiama, kad tai turėjo būti padaryta pernai.

„Vėlavo ir tarpiniai darbai, dėl to negalėjau laiku pradėti apdailos. O pagal sutartį pirkėjas privalo padaryti apdailos darbus per tris mėnesius nuo pardavėjo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos”, – kalba ponas Kęstas. Jo teigimu, vėlavimą bendrovė aiškina įvairiai – tai trūko statybinių medžiagų, tai darbininkų, tai kažkas užšalo ir panašiai.

Vilnietis įsitikinęs, kad geranoriško bendradarbiavimo statybose nėra, o pardavėjai ir statytojai visiškai ignoruoja didžiulius pinigus sumokėjusius pirkėjus.

„Didžiausia problema ta, kad pirkėjas yra paliktas vienas kovoti su statybininkais. Nors jis sudaro sutartį su pardavėju, kai nori ką nors išspręsti, pardavėjai siunčia pas rangovus, šie – pas subrangovus, o pastarieji – atgal. Pardavėjas tik pasiima pinigus ir nuo tada su pirkėju stengiasi nebendrauti”, – piktinosi jis. Jo manymu, kol bus leidžiama pardavinėti nebaigtus ir net nepradėtus statyti namus, tol pardavėjai ir statybininkai piktnaudžiaus savo padėtimi.

Statybininkai pripažįsta klaidas

Šią savaitę vykusios diskusijos metu bendrovės „Hanner” valdybos pirmininkas ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA), kurios narė yra ir „Vilmesta”, valdybos narys Arvydas Avulis pripažino, kad kartais pasitaiko statybinio broko.

„Šiuo metu statybos kompanijų pajėgumas ribotas, o rinkos poreikis didesnis, nei jos sugeba pastatyti. Atsirado daugybė smulkių kompanijų, kurių darbo kokybė abejotina. Be to, kai rinkoje toks spaudimas – pasitaiko statybos broko. Vis dėlto nereikėtų sureikšminti kreivos sienos ar įtrūkimo ir pagal tai vertinti viso sektoriaus darbą”, – mano A.Avulis.

Statybos kompanijų atstovai pripažįsta, kad siekti kokybės neskatina didžiulė paklausa.

LNTPA prezidento Roberto Dargio manymu, ateityje statybų brokas neabejotinai turės įtakos nekilnojamojo turto kainoms. Pasak jo, šiuo metu statybos priežiūros institucijos nėra pajėgios prižiūrėti visas šalyje vykstančias statybas.

„Statybas prižiūri vos 150 inspektorių, jų tyrimai dažniausiai baigiasi kaimynų skundais dėl ne vietoje užtvertos tvoros”, – kalbėjo R.Dargis. Jo įsitikinimu, šalyje beveik nėra jokios statybų priežiūros, o pastatų kokybė paliekama statytojo sąžinei.

Didžiųjų įmonių atstovai tikino dirbantys taip, kad užtikrintų geros kokybės standartus. O smulkios, stichiškai susikūrusios įmonės, kurios dažnai po vieno įvykdyto projekto susišlavusios pinigus tiesiog dingsta iš rinkos, esą tikrai neužtikrina kokybės.

„Valstybėje neturime sistemos, užtikrinančios produkto kokybę vartotojui, ir tikrai turėsime daug pasekmių, kai tie greitosiomis pastatyti namai ims irti, nebelaikys šilumos izoliacija ir taip toliau”, – kalbėjo R.Dargis.