Aplinkos apsauga neturi tapti politikos įkaite

Būsimajame Kazokiškių sąvartyne jau burzgia buldozeriai, bet aistros dėl jo tebeverda.

Vietos bendruomenė dar nepraranda vilčių, kad pavyks užkirsti kelią šiai statybai.

Neseniai jų viltis gerokai sustiprino konservatorių iniciatyva Seime priimta rezoliucija, kuria Vyriausybė raginama stabdyti Kazokiškių sąvartyno statybą.

Kaip Seimo rezoliuciją vertina Kazokiškių sąvartyno statybą tvirtai remianti Aplinkos ministerija? Kas nutiktų, jeigu Vyriausybė paklausytų parlamentarų raginimų ir sąvartynui tektų ieškoti kitos vietos?

Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su aplinkos ministru Arūnu Kundrotu.

* * *

– Seimas ragina stabdyti Kazokiškių sąvartyno statybą. Parlamentarai nepaisė nė Trakų rajono mero Vytauto Petkevičiaus grasinimų, kad jau nuo šių metų rudens bus draudžiama vežti Vilniaus atliekas į esą jau perpildytą Kariotiškių sąvartyną.

Tad kodėl nepaaiškinote Seimo nariams, kas gresia sostinei, jei tektų paklusti jų valiai?

– Parlamento rezoliucijos projektą rengę konservatoriai neklausė mano nuomonės.

Gal jie konsultavosi su kokiais nors specialistais, bet, manyčiau, Seimui būtų buvę naudinga pasidomėti, ir ką mano Aplinkos ministerija.

Toks konservatorių elgesys iš tiesų kelia nuostabą. Gal įtakos tam jau turi artėjantys savivaldybių rinkimai.

Seimas sako, kad rūpinasi Kazokiškių bendruomenės interesais, bet kažkodėl nekreipia dėmesio į 800 tūkstančių Vilniaus apskrities gyventojų poreikius. Tarsi jų problemos politikams būtų nė motais.

Juo labiau kad kiekviena Seimo rezoliucijoje įvardyta problema jau buvo ne kartą svarstyta ir esame pateikę aiškius atsakymus į Kazokiškių sąvartyno kritikų klausimus.

– Gal Seimo nariai neskaito jūsų atsakymų?

– Matyt, labai norėjosi priimti tokį nutarimą, koks buvo priimtas, ir į kitus argumentus nekreipta dėmesio. Todėl rezoliucija prastumta labai skubotai – tą pačią dieną ir pateikta, ir priimta Seime.

Nevyko jokių rimtesnių diskusijų, nepakviesta mūsų ministerijos atstovų.

– Kaip konservatoriams, jūsų žodžiais sakant, pavyko taip lengvai Seime prastumti prieš Kazokiškių sąvartyno statybas nukreiptą rezoliuciją?

Vadinasi, dalis tada dar keturių partijų valdančiosios koalicijos atstovų palaikė opozicijos siūlymą?

– Gal turėjo įtakos tai, kad rezoliucija – rekomendacinio pobūdžio. Vyriausybė neprivalo tuoj pat stabdyti Kazokiškių sąvartyno statybų.

Be to, rezoliucija priimta taip žaibiškai, kad turbūt parlamentarai nespėjo gerai įsigilinti į reikalo esmę.

Tačiau neslėpsiu, kad toks Seimo nutarimas mus, aplinkosaugininkus, smarkiai nuvylė.

Kazokiškių sąvartynas – nepaprastai svarbus objektas. Daugybę kartų buvo aptartos visos problemos. Ir staiga, kai, atrodytų, kad jau nebėra ko aiškintis, kai visi atsakymai pateikti, parlamentarai vėl viską pradeda iš pradžių.

– Kodėl Seimas taip skubėjo priimti šią rezoliuciją? Gal Kazokiškių sąvartyno statybos priešininkai tokie įtakingi, kad sau naudinga linkme gali palenkti net parlamentarus?

– Iš tiesų dėl Kazokiškių sąvartyno statybos sunerimusios bent dvi žmonių grupės. Tai pirmiausia tie, kurie triūsia Kariotiškių sąvartyne ir bijo netekti savo pragyvenimo šaltinio.

– Tačiau ar šie žmonės gali daryti įtaką Seimo nariams?

– Man nesvetimi ir jų rūpesčiai. Iš tiesų naujajame sąvartyne niekas neturės galimybės kapstytis, todėl reikia pagalvoti, ir kaip padėti šiems žmonėms.

Bet Seimo politikams, be abejo, įtaką daro ne jie, o kita suinteresuotų asmenų grupė. Tai – šalia Kazokiškių didžiulius žemės plotus supirkę turtingi žmonės, galbūt planavę imtis vienokios ir kitokios veiklos, o dabar sunerimę, jog sąvartynas gali trukdyti jų sumanymams.

Nesuprantu jų baimių. Bent jau tiesioginės grėsmės sąvartynas nekelia ir jų planams. Parengtos rimtos studijos, įvertinti visi įmanomi pavojai ir nustatyta, kad sąvartynas nekenks nei aplinkai, nei žmonių sveikatai.

– Vis dėlto Seimas turbūt suteikė vilčių Kazokiškių sąvartyno priešininkams, kad šią statybą dar galima sustabdyti?

– Iš tiesų Seimo rezoliucija gali labai neigiamai atsiliepti ne tik šių dienų situacijai, bet ir visai šalies aplinkosaugos strategijai.

Kazokiškių sąvartyno statyba – tai struktūrinės reformos dalis. Senuosius 800 sąvartynų pakeis dešimt modernių. Atliekos bus rūšiuojamos, kompostuojamos, deginamos ir į sąvartynus keliaus daug mažesni jų kiekiai.

Abejodami Kazokiškių sąvartyno tikslingumu, abejojame, ar reikalinga tokia aplinkosaugos reforma. Gal kai kas mano, kad paprasčiau kiekviename rajone palikti po sąvartyną, truputį juos patvarkyti ir toliau gyventi, kaip gyvenome iki šiol.

Tačiau tai – necivilizuotas požiūris. Negalime leisti, kad būtų stabdoma pažanga ir naujovės.

– Kokiais būdais Aplinkos ministerija dar mėgins įrodinėti savo tiesą ir parlamentarams, ir Kazokiškių sąvartyno priešininkams?

– Girdžiu kaltinimų, kad Lietuva, užuot pasirinkusi modernius atliekų utilizavimo būdus, rūpinasi tik sąvartynais.

Kas taip sako, nesupranta reikalo esmės. Sąvartynų statyba – nuosekli bendros strategijos dalis, būtina kitiems atliekų tvarkymo etapams.

Juk ir deginant atliekas maždaug trečdalis jų virsta pelenais, kuriuos reikia kažkur dėti.

Be to, ne viskas dega. Šias atliekas reikia civilizuotai surinkti ir vežti į sąvartynus. Taip daroma net aukščiausių technologijų šalyse – ir jos neišsiverčia be sąvartynų.

Daug yra nepagrįstų baimių. Antai bijomasi blogo kvapo, kokį iš tiesų skleidžia valymo įrenginių dumblas, suvežtas į Kariotiškių sąvartyną.

Bet Kazokiškėse nesijaus blogo kvapo, nes dumblas ten nebus vežamas.

Kita vertus, jau šiemet skelbsime konkursą projektui, kurį įgyvendinus dumblas bus surenkamas pagal visiškai kitas technologijas. Investuosime apie 24 milijonus eurų. Tuomet dumblą galėsime pūdyti ir iš jo gaminti dujas. Tai – ekologiškai švari energija.

Rengiame ir atliekų deginimo studiją, kuri atsakys į klausimą, kur turi būti statomi šiam procesui reikalingi įrenginiai.

Be to, iki 2010 metų nė viena tona atliekų į sąvartynus neturėtų keliauti nerūšiuota.

Tačiau gali ir nepavykti pasiekti šio tikslo, jeigu toliau strigsime taip, kaip dabar murkdomės dėl Kazokiškių sąvartyno, ir vis diskutuosime apie tai, ką, atrodė, išsprendėme dar 2002 metais.

Kontraktas pasirašytas, sąvartynas statomas, o vėl inicijuojami ginčai, ar verta tai daryti!

– Tačiau ar tikrai Kazokiškių bendruomenės žmonėms visiškai nėra jokio pagrindo nuogąstauti dėl sąvartyno statybos?

– Netgi pirmajame statybos etape pasirūpinta, kaip apsaugoti Kazokiškių žmones ir gamtą nuo neigiamų padarinių.

Numatyta įrengti pirmąją sąvartyno dalį ir iškart ten perkelti šalia esančio nekontroliuojamo sąvartyno atliekas. Tai realiai sumažintų aplinkos taršą Kazokiškėse.

Paneigėme ir kitus nuogąstavimus, kaip antai, kad sąvartyno kaupas matysis nuo Kernavės piliakalnių. Taip viskas apskaičiuota, kad nieko nesimatys.

Manau, kad žmonės sąmoningai gąsdinami, pasakojant jiems pasakas apie ekologines grėsmes ir nutylint tai, kas iš tikrųjų yra daroma. Jų baimėmis tiesiog manipuliuojama.

Beje, kai kurie didžiulį triukšmą dėl sąvartyno statybos keliantys asmenys patys nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų.

Neseniai vieną aktyviausių Kazokiškių sąvartyno priešininkų teko nubausti 24 tūkst. litų bauda, nes jis ėmėsi statybų prie ežero, nesilaikydamas aplinkosaugos sąlygų.

– Kazokiškių bendruomenė grasino sąvartyno statytojams ir teismais. Ar jų poziciją palaikanti Seimo rezoliucija nedarys įtakos teisėjams?

– Seimo rezoliuciją galima įvertinti ir kaip tam tikrą signalą teismams.

Tačiau jei būtų bent menkiausių teisinių kabliukų, seniai visos statybos būtų sustabdytos.

Juk į mūšį mestos net tarptautinės pajėgos – nusamdytas advokatas iš Austrijos, dirba garsūs Lietuvos teisininkai.

Bet neranda prie ko prikibti. Nebuvo pažeisti jokie Lietuvos įstatymai.

Net žalieji nekelia triukšmo dėl Kazokiškių, nes jie supranta, kad tai – aplinkosaugai labai reikalingas projektas.

– Kiek sąvartyno statyba jau vėluoja dėl protestų?

– Būtume bent metais anksčiau pradėję statyti. Dėl gyventojų protestų delsė priimti būtinus sprendimus ir Trakų, ir Elektrėnų savivaldybės. Tačiau dabar jos jau apsisprendė, nes nėra kito pasirinkimo.

– Kas nutiktų, jeigu tektų atsisakyti Kazokiškių sąvartyno projekto?

– Prarastume 8 milijonus litų, kurie jau išleisti parengiamiesiems darbams, ir turėtume ieškoti kitos vietos sąvartynui.

Tektų grąžinti ir apie 10 milijonų eurų, kuriuos šiam projektui skyrė Europos Sąjunga. Nereikia turėti iliuzijų, kad ES mums leistų dar ne vienerius metus ieškoti kitos vietos sąvartynui ir nereikalautų grąžinti pinigų.

Skaudžiai nukentėtų ir kiti aplinkosaugos projektai. Nebus Kazokiškių sąvartyno, nebus galima uždaryti Kariotiškių bei 120 kitų sąvartynų, įrengti stambiagabaričių atliekų, kompostavimo aikštelių. Tai – vientisa sistema, kuri remiasi Kazokiškių sąvartyno projektu.

Negana to, jeigu taip lengvai stabdytume įsibėgėjusius projektus, sugriautume visą aplinkosaugos strategiją ir negalėtume įrengti nei vieno naujo sąvartyno, nei kitų didesnių objektų.

Todėl Seimo nutarimas turėtų būti gera pamoka, kad jau laikas padaryti rimtas išvadas ir nedaryti aplinkosaugos politikos įkaite.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.