Pasirodo, šaltas klimatas teigiamai veikia intelektą. Prie tokios išvados priėjo britų mokslininkas Ričardas Linas. Remiantis paskutiniais jo tyrimais, aukštesnis žmonių intelekto koeficientas pastebimas šiaurinėse Europos srityse. Kaip spėja ponas Linas, tai susiję su dviem aplinkybėmis.
Pirmiausia šaltas klimatas sąlygojo sunkesnes gyvenimo sąlygas. Bėgant amžiams šiaurės tautoms teko gyventi sudėtingesnėmis sąlygomis, aktyviau medžioti, o tai padėjo vystyti jų protinius gebėjimus.
Pietų šalių gyventojai – priešingai – gyveno palankesnėmis sąlygomis, galėjo atsipalaiduoti, dėl to intelektas vystėsi ne taip aktyviai.
Antra, intelekto vystymąsi stipriai paveikė istoriškai susiklostę mitybos įpročiai. Pavyzdžiui, Europos šiaurėje žmonės daugiau medžiojo ir dažniau valgė mėsą, kuri aprūpino smegenis proteinais, vitaminais ir mineralais.
Nuolatinis „statybos medžiagų” tiekimas į smegenis lėmė jų apimtis – Šiaurės ir Vidurio Europos žmonių smegenys kiek didesnės (vidutiniškai 1320 kub. cm), nei pietrytinėje žemyno dalyje (1312 kub. cm).
Remiantis pono Lino paskutinio tyrimo rezultatais, aukščiausią protinio išsivystymo lygį Europoje turi vokiečiai. Jis vidutiniškai vertinamas 107 balais. Antroje vietoje – Nyderlandų gyventojai, nuo vokiečių atsilikę labai nedaug. Treti – lenkai (106 balai), po jų seka švedai (104) ir italai (102).
Neblogus rezultatus demonstruoja Norvegijos, Šveicarijos ir Austrijos gyventojai: visų jų koeficientas buvo ne mažesnis kaip 100 balų.
Tačiau vokiečių IQ tyrinėtoja Elzbieta Štern ramina savo tautiečius – nuo kitų „šviesuolių” atitrūkta labai nedaug, o olandai atsiliko nuo Vokietijos vos keliomis šimtosiomis procento.
Mokslininkė taip pat neragina tikėti pono Lino išvadomis apie šalto klimato įtaką intelekto vystymuisi. Jos žodžiais tariant, tos protinės pastangos, kurių reikėjo mamutams medžioti, mažai ką bendro turi su šiuolaikine intelekto sąvoka.
Manoma, kad „normalus” protinio išsivystymo koeficientas svyruoja nuo 85 iki 115 balų. Ypač gabūs žmonės gali turėti ir labai aukštus rodiklius, pradedant nuo 145 balų.
Tačiau ne itin „protingoms” tautoms neverta nusiminti. Daugelis mokslininkų teigia, kad IQ testas susijęs su gebėjimu spręsti vienas ar kitas tipines užduotis. Net pats testo autorius H. Aizenkas prisipažino, kad testas tik netiesiogiai susijęs su intelektu.
Taip pat seniai pastebėta, kad nors IQ testo užduotys gana įvairios, testas pirmiausia matuoja vadinamąjį verbalinį intelektą, susijusį su kairiojo smegenų pusrutulio veikla. Kitus mąstymo procesų aspektus testas mažai tepaliečia.
Gineso rekordų knygoje aukščiausias IQ 228 (!) užfiksuotas 1989 metais. Jo savininkė – dešimtmetė amerikietė Merilin Vo Savan. Dabar ji žurnalistė, tačiau nedemonstruoja jokių ypatingų gebėjimų. Antrą vietą pasaulyje pagal intelekto koeficientą užima nežinoma namų šeimininkė iš Brazilijos.
Mokslininkai iš Stenfordo universiteto, keletą dešimtmečių sekę ypač aukštą IQ turinčių žmonių likimą, nustatė, kad mažai kas pasiekė ypatingų aukštumų.
Todėl pastaraisiais metais stambių Vakarų korporacijų vadovai, priimdami į darbą naujus darbuotojus, vis rečiau naudojasi IQ testu. Kai kuriuose universitetuose jau seniai kuriamas naujas kombinuotas koeficientas – „practical intelligence” („praktinis protas”). Naujuoju testu ketinama nustatyti vadinamąjį sumanumą, kuris priklauso tiek nuo išsilavinimo, tiek nuo bendrų gyvenimo principų.