Lietuvos buriuotojų sąjungos nariai ruošiasi sezonui, kuris vidaus vandenyse šiemet oficialiai prasidėjo balandžio 10 dieną.
Šiais metais 33 Lietuvos buriuotojų sąjungos organizuojamų varžybų kalendorius papildytas naujais renginiais ir varžybomis. Numatyta surengti dvi mokomąsias pratybas. Taip pat vyks pirmoji jūrinė regata „Žalčių karalienė” nuo Klaipėdos iki Gotlando ir atlgal.
Stebės gelbėjimo operaciją
Kasmetiniame kapitonų ir jachtų savininkų suvažiavime kovo 4 dieną nutarta šiemet daugiau dėmesio skirti plaukiojimo saugumui.
Bus rengiami buriuotojų saugaus plaukiojimo kursai. Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Robertas Dargis atkreipė dėmesį, kad dauguma buriuotojų nėra matę vykstančios gelbėjimo operacijos, retas bandė savarankiškai išskleisti gelbėjimo plaustą.
Žmonių gelbėjimasis iš avariją patyrusių jachtų yra labai retas reiškinys. Palyginti su eismo įvykiais ar aviacijos katastrofomis, nukentėjęs burinėse jachtose pasaulyje sudaro tik kelias šimtąsias procento dalis.
Nors ir netektų pasinaudoti žiniomis, tačiau privalu žinoti gelbėjimo proceso eigą.
Gegužės 20 ir 21 dienomis Baltijos jūroje vyks gelbėjimo mokymai. Šiam renginiui Lietuvos karinės oro pajėgos skyrė sraigta-sparnį „Mi-8” su įgula. Buriuotojai plauks į jūrą savomis jachtomis ir laivu „Forelė”.
Planuojama atlikti mokymus su gelbėjimo plaustais. Buriuotojai susirinks į panašią operaciją, vyksiančią jūroje, kur galės stebėti avariją imituojančios jachtos įgulos pasitraukimą su gelbėjimo plaustu.
Įveiks 378 jūrmyles
Liepos 2-8 dienomis planuojama surengti jūrinę regatą „Žalčių Karalienė”. Jau daugelį metų buriuotojai juokauja, kad vyksianti šiais metais 39-a tradicinė „Kuršių marių regata” tėra 39-as pasiruošimas jūrinei regatai, kurią rengti trukdė buvusi politinė santvarka ir ekonominis nuosmukis po jos.
Regatos iš Klaipėdos į Gotlando salą ir atgal ilgis generaliniu kursu – 378 jūrmylės. Jas reikės nuplaukti dviem etapais. Poilsis numatytas Viskyje. Abu etapai truks vidutiniškai po dvi paras ir pareikalaus iš buriuotojų navigacijos žinių, ištvermės ir drąsos galynėtis atviroje jūroje su konkurentais, vėjais, bangomis, srovėmis ir pačiais savimi.
Pavadinimas „Žalčių Karalienė” parinktas ne todėl, kad buriuotojai yra vaikiškų pasakų mėgėjai. Šio pavadinimo jachta savo klasėje laimėjo pirmąją „Gotland Rund” regatą, kuri vyko dar 1937 metais. Ši regata tapo kasmetiniu didžiausiu Švedijos buriavimo įvykiu, surenkančiu tūkstančius jachtų. Pokario metais pirmasis šį vardą į mūsų burinį laivyną grąžino Osvaldas Kubiliūnas. „Žalčių Karaliene” jis pavadino lenktyninę „Drakono” klasės kilinę jachtą. 1967 metų rudenį siautėjęs uraganas sudaužė šią jachtą.
1972 metais viena Kauno gamykla savo buriuotojams nupirko tuo metu gana populiarią lenkų gamybos „Taurus” tipo kreiserinę jachtą. Jos kapitonas Balys Žumbakys ant naujosios jachtos bortų išvingiavo pavadinimą „Žalčių Karalienė”. Jachta skynė pergales regatose. 1986 metų rugsėjo 20 naktį audringos bangos ją išmetė į krantą ties Melnrage.
Jūreivystėje žinoma tradicija, kai, norint įamžinti garsaus laivo atminimą, jo vardas suteikiamas naujam laivui. Šį kartą „Žalčių Karalienės” vardas yra suteikiamas regatos jachtų flotilei.
Lietuviams brangi sala
Lietuviškai jūrinei regatai neatsitiktinai pasirinkta Švedijos Gotlando sala.
1935 metais Lietuvos buriuotojai prisistatė kolegų tarptautinei bendrijai Fariosundo uostelyje, Gotlando saloje. Švedijos Karališkasis jachtklubas, skaičiuojantis savo istoriją nuo 1830 metų, buvo pakvietęs devynių Baltijos jūros valstybių buriuotojus į sąskrydį. Po dvejų metų lenktynėse apie šią salą nugalėjo lietuviška „Žalčių Karalienė”.
1989 metais Gotlando saloje tuometiniai Lietuvos komunistų partijos ir „Sąjūdžio” veikėjai pasirašė atmintiną Gotlando komunikatą, sudarytą iš vieno sakinio: „Visų pasaulio lietuvių šventas tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas”. Dalį jų į salą nuplukdė buriuotojai jachtomis „Nerija” ir „Ragana”.
Kaip rašė kapitonas Eimutis Astikas, jūrinė kultūra atsispindi tautos bendrinėje kalboje. Tai tokie posakiai, kaip „Palankus vėjas” arba „Septynios pėdos po kiliu” linkint sėkmės, arba „Prieš vėją nepapūsi”, kalbant apie aplinkybes, su kuriomis nėra prasmės kovoti. Jūrinę kultūrą Lietuvoje buriuotojai puoselėja ne tik bendrinės kalbos formavimu, bet ir darbais. Po 2006 metų navigacijos sezono jie atvers naują puslapį savo istorijoje: masinį buriavimą atviros jūros sąlygomis, suteiksiantį naujas patirtis ir įspūdžius.