Kyla vis daugiau abejonių, ar pavyks įgyvendinti laisvosios ekonominės zonos projektą
Jau praėjo metai, kai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) paskelbta ilgai lauktos veiklos pradžia. Nors šį projektą visada rėmė ir miesto Savivaldybė, ir apskrities administracija, tačiau vietos valdininkų darbo tempai stabdo statybų pradžią. Kol kas iš dviejų zonoje ketinančių įsikurti įmonių statybas pradėjo tik viena.
Pastatyti namą lengviau
2005 metų pradžioje buvo paskelbtos dvi pirmosios įmonės, įkėlusios koją į Kauno LEZ: statybų gigantui „YIT Kausta” išnuomotas 5,6 ha sklypas, o 0,7 ha sklype ketino įsikurti pramonės automatizavimo įrangą gaminanti bendrovė „Elinta”.
Praėjus metams statybos darbų ėmėsi tik „YIT Kausta” – jos išsinuomotame sklype jau kyla naujas logistikos centras, į kurį ketinama investuoti 45 mln. litų. „Elintos” planai įsikurti LEZ vis dar yra popieriuje.
Pastarosios įmonės direktorius Vytautas Jokužis neslepia apmaudo, kad apie kompanijos įsikūrimą LEZ vis dar tenka kalbėti būsimuoju laiku.
„Įsitikinau, kad mūsų šalyje parengti detalųjį planą yra dešimt kartų sunkiau, nei pastatyti namą”, – kalbėjo V.Jokužis.
„Elintos” išsinuomoto sklypo reikalai įstrigo Kauno apskrities viršininko administracijoje, kur neprognozuotai ilgai užsitęsė biurokratinių formalumų tvarkymas. Iš gyventojų supirkta žemė buvo suformuota į vientisą sklypą, kurį siekiama padalyti maždaug į dešimt verslo subjektams patrauklesnių dalių. Savo sklypo tebelaukia ir „Elinta”.
„Dėl tokio delsimo mūsų įmonė patiria nemažų nuostolių. Jau reikia pradėti statybas, o dar nebaigti rengti dokumentai. Man net sunku suprasti, kodėl šis procesas taip ilgai užsitęsė”, – sakė V.Jokužis.
Biurokratinė sistema vangi
Kaip greičiau sutvarkyti biurokratinius formalumus, „Elintos” vadovas V.Jokužis ir Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis šią savaitę tarėsi su Kauno apskrities viršininku Zigmantu Benjaminu Kazakevičiumi. Pastarasis pažadėjo paraginti pavaldinius greičiau spręsti žemės klausimus.
V.Petružį, nebe vienerius metus varstantį valdžios įstaigų duris, valdininkų veiksmai ne taip smarkiai stebina.
„Negalėčiau pasakyti, kad biurokratiniai formalumai stringa. Visi reikalai po truputį sprendžiami, nors verslininkų nepasitenkinimas suprantamas, jiems norisi greitesnio sprendimo. Deja, dar kartą įsitikinome, kad biurokratinė sistema Lietuvoje labai didelė, paini ir vangi”, – akcentavo V.Petružis.
Verslininkai pasiryžę dažniau varstyti valdininkų kabinetų duris ir priminti jiems apie užsigulėjusius popierius: „Antra vertus, negalime priversti valstybės tarnautojų mesti visų darbų ir tvarkyti tik LEZ reikalus”.
„Elinta” yra pasirengusi pradėti statybas, kai tik bus sutvarkyti visi formalumai. Vandens nuotekų tinklai jau privesti prie bendrovės sklypo, baigiami rengti kiti infrastruktūros projektai.
Klaidų neišvengta
Kauno apskrities viršininko administracijos (KAVA) Žemės reformos skyriaus vedėjas Vytas Daubaras įsitikinęs, kad tvarkant LEZ žemės reikalus didžioji dalis darbo jau padaryta: detalieji planai parengti, tačiau žemę padalijus į mažesnius sklypus dar reikia pasirašyti naujas žemės nuomos sutartis, kurių derinimas nevyksta taip greitai, kaip tikėtasi.
Be to, „Elintos” žemės sklypo detaliajame plane buvo įvelta klaidų, tad jį tik kovo mėnesį antrą kartą patvirtino Kauno miesto savivaldybė.
„Ne viskas priklauso tik nuo apskrities administracijos sprendimų. Sklypus iš naujo reikės registruoti Registrų centre, kur turės būti įformintos ir nuomos sutartys. Prašysim, kad šie formalumai būtų tvarkomi skubos tvarka”, – žadėjo V.Daubaras, kuris įsitikinęs, kad tėra „savaičių klausimas”, kada „Elinta” pradės statybas.
Ateitis neaiški
Kaip jau esame rašę, šiuo metu Kauno LEZ valdo 57 hektarus žemės, tačiau investuotojams galima pasiūlyti tik 23 hektarus, nes likę sklypai išsibarstę. Šiandien zonos ateitis kelia daugiau abejonių nei pagrįstų vilčių, mat žemės paėmimo visuomenės reikmėms klausimą sprendžia teismai.
Kauno apygardos administracinis teismas nepatenkino gyventojų prašymo panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymą paimti žemės sklypus visuomenės reikmėms. Pareiškėjai, valdantys apie 18 hektarų žemės, savo skundą jau išsiuntė Vyriausiajam administraciniam teismui.
Gyventojai neslėpė, kad kol kas skundžia žemės paėmimo procedūrą, o vėliau bylinėsis dėl kainos, kurį jų netenkina.
Ir Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovas V.Petružis, ir KAVA Žemės reformos skyriaus vedėjas V.Daubaras nesiryžta prognozuoti, kada zonos teritorija išsiplės iki 500 ha, kaip planuojama.
V.Daubaras pripažįsta, kad Kauno LEZ ateitis – gana miglota, nes bylinėjimaisi teismuose gali užsitęsti labai ilgai. Be to, akivaizdu, kad, kylant žemės kainoms, valstybė gali būti nebepajėgi sumokėti už išperkamus sklypus.
Prieš ketverius metus 1 ha žemės LEZ teritorijoje kainavo apie 20 tūkst. litų, o šiuo metu kaina artėja prie 100 tūkst. litų. Praėjusiais metais dar buvo tikėtasi, kad lėšų pakaks iš belgų bendrovės sumokėto žemės nuomos mokesčio, tačiau, brangstant žemei, to gali nebepakakti.
Vis dėlto neatmetama galimybė, kad galbūt ateityje gyventojai patys sieks parduoti žemę įmonėms, nes jų sklypai atsidurs pramoninėje teritorijoje.