Siekdami išvengti mokesčių už augintinį, klaipėdiečiai vakar pasyviai dalyvavo nemokamoje akcijoje.
Jos metu buvo identifikuojami ir registruojami augintiniai.
Tik apie 40 klaipėdiečių atvedė savo šunis, kad šiems būtų implantuotos mikroschemos.
Nors akcijoje dalyvauti buvo kviečiami ir kačių šeimininkai, jų nesulaukta.
Kai kurie žmonės net nesuprato, kas yra mikroschema.
Daugelis manė, kad gyvūnai yra nemokamai skiepijami nuo pasiutligės.
Jų nuomonė buvo išsklaidyta tik gavus pranešimą, kad už gyvūno registravimą reikia sumokėti 10 litų. O kas mėnesį – po penkis litus, jei šuo auginamas daugiabučiame name.
Gyvūno registravimo centro Klaipėdos filialo administratorė-veterinarijos gydytoja Christina Arutiunian teigė, kad nėra pasitaikę atvejų, kad žmogus nesumokėtų tų 10 litų.
Didžioji dauguma vakar akcijoje dalyvavusių žmonių gyvena privačiuose namuose.
Miesto tarybos patvirtintose Gyvūnų laikymo taisyklėse numatyta, kad namuose auginami šunys ir katės privalo būti identifikuoti.
Gyvūnų registravimo centro darbuotojai šią paslaugą teikia nemokamai.
Privačiose veterinarijos klinikose mikroschemos implantacija kainuoja daugiau nei pusę šimto litų.
Po gyvūno oda implantuota mikroschema gali būti nuskaityta specialiais nešiojamais skaitytuvais, kurie parodo gyvūno identifikacijos numerį. Pagal šį unikalų kodą galima lengvai nustatyti esamą ar buvusį gyvūno savininką.
Toks gyvūnų registravimo būdas padeda lengviau kontroliuoti gyvūnų skaičių bei migraciją, pasimetus augintiniui, lengviau atrasti šeimininkus.
Klaipėdoje per ketverius metus taip suženklinti 2 762 gyvūnai. Iš jų – 2 596 šunys ir 166 katės.
Gyventojai dar augina apie 7500 gyvūnų, kurie yra registruoti, bet neidentifikuoti.
Gyvūnų registravimo centro direktorės Jurgitos Mikštaitės teigimu, centro darbuotojai kartu su policijos pareigūnais kas savaitę po du kartus rengia reidus.
Jų metu tikrina kiemuose, parkuose ar gatvėse vedžiojamus šunis.
Jei šie nėra identifikuoti ir registruoti, šeimininkui gresia administracinė bauda.