Teisėjas parlamentarų prašėsi paleidžiamas į laisvę

Atsistatydinantis teisėjas ragina ieškoti interesų grupių, supriešinusių Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir Prezidentą

Savo noru iš pareigų besitraukiantis AT Civilinių bylų skyriaus teisėjas Valentinas Mikelėnas vakar Seime dar kartą patikino, kad teismų sistemą palieka dėl to, jog nori atvirai ir nevaržomas kalbėti apie jos ydas bei atsidėti akademiniam darbui. Vienas iškiliausių civilinės teisės žinovų parlamentarų prašė nesureikšminti jo atsistatydinimo ir ragino „parengti ir priimti tikrai veiksmingą Teismų įstatymą“.

Nesiderina teorija ir praktika

Pasak V.Mikelėno, praėjusios savaitės įvykiai „visiškai apnuogino teismų sistemos bėdas, išryškino tai, apie ką buvo kalbama gal tik užuominomis ar sąmoningai nutylima“. Atsistatydinantis teisėjas pasidžiaugė, kad žlugo „išpuolis prie AT pirmininką“ ir dabar yra lengviau kalbėti iš Seimo tribūnos, „kadangi daug kas savaime atsiskleidė“. V.Mikelėnas davė užuominą, kad aplinkybių, kodėl devynis mėnesius nepaskiriamas naujas AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, ištyrimas padėtų atskleisti to išpuolio iniciatorius. Beje, V.Mikelėnas buvo vienas pagrindinių kandidatų į šį postą.

Kaip vieną iš atsistatydinimo priežasčių V.Mikelėnas nurodė asmeninius suvaržymus, kurie atsiranda dėl teisėjo statuso. Pasak V.Mikelėno, jam visą laiką sunkiai sekėsi suderinti darbą AT su pedagogine veikla Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

„Dirbdamas teisme nuo pat pradžių susidūriau su dilema, su kuria Lietuvoje visada susiduria teisėjas, jeigu jis kartu dirba ir akademinį darbą. Paskaitų metu pateikiamas ne vienas teismų sprendimas, klausiant nuomonės, prašant pakomentuoti. Deja, tai, kas dėstoma, tai, kaip mokoma suprasti teisės tiesas, neretai nesiderina su tuo, ką randame teismų sprendimuose. Kaip teisėjas, kurį saisto profesinės etikos standartai, negaliu tiesiogiai kritikuoti kitų teisėjų sprendimų, tačiau, kaip teoretikas ir dėstytojas, negaliu meluoti studentams prisidengdamas demagogija. Visus septynerius metus bandžiau šią dilemą spręsti ir tai buvo nelengva“, – tikino V.Mikelėnas.

Teismas – interesų grupių įkaitas

Vis dėlto parlamentarai ir visuomenė dar nuo praėjusios savaitės, kuomet V.Mikelėnas pareiškė atsistatydinąs, laukė iš teisėjo skandalingesnių pareiškimų. Iš dalies dėl to „kaltas“ ir pats teisėjas, apie savo pasitraukimo priežastis viešai kalbėjęs tik puse lūpų, bet leidęs suprasti, jog jis esąs itin nepatenkintas susiklosčiusia situacija teismų sistemoje. Tačiau ir vakar V.Mikelėnas vengė savo kalboje minėti pavardes bei daugiau kalbėjo apie bendrus dalykus.

„Darbas teismų sistemoje man leido iš arti pamatyti tam tikras tendencijas, kurios, mano nuomone, sutrukdė per 16 nepriklausomybės metų sukurti tokią teismų sistemą, kokios laukia visuomenė. Dalis tų problemų glūdi pačiuose teismuose, deja, kita dalis – įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžioje. Norint tas problemas kelti ir spręsti, tenka kritikuoti įstatymų leidėją. O jeigu tai darytų teisėjas, Lietuvoje jis lengvai galėtų būti apkaltintas politikavimu. Tai dar viena priežastis, palengvinusi mano apsisprendimą“, – vakar Seime kalbėjo V.Mikelėnas.

Toliau teisėjas ilgai vardijo priežastis, kurios, jo nuomone, lėmė tai, jog teismai atsidūrė tokioje padėtyje, kokioje yra dabar. Viena didžiausių, V.Mikelėno nuomone, klaidų buvo padaryta po Konstitucijos įsigaliojimo, kai Teismų įstatymas nebuvo įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą ir tai „leidžia matomiems ir nematomiems lobistams kaitalioti jį pagal savo interesus“.

Įstatymo pataisoms – kritika

V.Mikelėnas Seimui pateikė ilgą sąrašą klausimų, į kuriuos, pasak jo, turėtų būti atsakyta norint iš esmės pakeisti situaciją teismuose. Teisėjas kritikavo bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų formavimo tvarką, teismų pirmininkų įgaliojimų reglamentavimą, nevaisingai dirbančią Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri per ketverius metus iškėlė tik 19 drausmės bylų.

„Kodėl už šiurkščius įstatymų pažeidimus, pavyzdžiui, už pakartotinį tos pačios bylos nagrinėjimą, net aplenkiant bylų paskirstymo mechanizmą, ar už bylos nagrinėjimą, kai vienos iš šalių atstovo darbuotojas yra teisėjo artimas giminaitis, tokiam teisėjui skiriama simbolinė nuobauda – papeikimas ar pastaba? Kas tai yra? Nesusivokimas, prastai suprasta savivalda ar savivalė? Kodėl kolegialiai nagrinėjamose bylose teisėjų atskirosios nuomonės yra vis dar atsitiktinumas? Kas tai? Neįtikėtinas nuomonių tapatumas, savos pozicijos neturėjimas, baimė, prisitaikėliškumas ar vangumas?“ – stebėjosi V.Mikelėnas.

„Aš galėčiau šį klausimų ratą tęsti iki begalybės, bet manau, kad užteks. Nemanau, kad šia prasme padėtį iš esmės galėtų pakeisti tokios Teismų įstatymo pataisos, kokios yra pateiktos“, – teigė teisėjas.

Seimas dėl V.Mikelėno atleidimo turėtų apsispręsti ketvirtadienį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.