Tarptautinės reikšmės vandens kelio rekonstrukcijai gali sukliudyti ir lėšų stygius, ir aplinkosauginiai reikalavimai
Valstybinės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcijos” užsakymu atlikta vandens kelio Kaunas-Klaipėda galimybių studija dar kartą patvirtino, kad šiuo metu laivininkystė išgyvena gana sudėtingą laikotarpį.
„Į Kauno keleivinę prieplauką ir Uostadvario uostą planuojame investuoti apie 10 milijonų litų. Tai būtų pirmieji realūs žingsniai. Deja, kitus projektus dėl didžiulių investicijų gali tekti atidėti vėlesniam laikui”, – neslėpė valstybinės įmonės vadovas Gintautas Labanauskas.
Apie vagos gilinimą teks pamiršti?
„Vidaus vandens kelių direkcija” dar praėjusiais metais užsakė galimybių studiją. Ją atliko bendrovės „Projektų gama” ir „Hidrotechnika”.
„Vandens kelias Nemunu ir Kuršių mariomis yra tarptautinės reikšmės, todėl ir užsakėme studiją, kad būtų galima efektyviai panaudoti iš Europos Sąjungos planuojamas gauti lėšas”, – teigė G.Labanauskas.
Šiuo metu Nemunu iki Jurbarko laivybos specialistai užtikrina 1,2 metro gylį, o likusioje dalyje iki Klaipėdos – 1,5 metro. Jau ne pirmus metus kalbama, kad Nemuno vagą reikėtų gilinti. „Susipažinus su galimybių studija tenka pripažinti, kad šį projektą gali tekti atidėti ateičiai. Specialistai apskaičiavo, kad suvienodinti iki 1,5 metro vagos gylį kainuotų apie 112 milijonų litų. Padidinti jį iki 2 metrų – 114 milijonų litų. Tačiau tai nereiškia, kad toks projektas nėra realus”, – sakė valstybinės įmonės direktorius.
Specialistų teigimu, gilinti Nemuno vagą gali sutrukdyti ir griežti aplinkosauginiai reikalavimai.
Krovinių uosto likimas neaiškus
Kauno politikai, užsimoję sunaikinti Žemojoje Fredoje veikusį krovinių uostą, siūlė jį perkelti į Petrašiūnus. Miesto Tarybos narys Gediminas Petrauskas net aktyviai stūmė patvankų projektą.
Tačiau galimybių studiją atlikusios bendrovės „Projektų gama” specialistų teigimu, šios idėjos sunkiai įgyvendinamos. Jų nuomone, kur kas geriau naująjį krovinių uostą būtų statyti Marvelėje.
„Kaip alternatyvą šiai vietai nagrinėjome ir Petrašiūnų variantą. Tačiau tuomet tektų specialiomis patvankomis pakelti vandens lygį, pašalinti fizines kliūtis. Tai pareikalautų itin didelių investicijų. Be to, tokiam projektui įgyvendinti trukdo ir šiuo metu galiojantys aplinkosaugos įstatymai”, – teigiama specialistų išvadose. Petrašiūnų uosto ir patvankų projektai įtraukti į Kauno strateginį planą. „Galiu tik spėlioti, kodėl Kauno valdžia siūlo įgyvendinti utopinį projektą. Galbūt taip bandoma apskritai sužlugdyti krovininio uosto projektą?” – sakė „Vidaus vandens kelių direkcijos” vadovas.
Specialistų apskaičiavimu, naujojo uosto statyba kainuotų apie 88 milijonus litų. Dar 200 milijonų litų kainuotų iki jo nutiesti geležinkelį.
Pasigedo Savivaldybės dėmesio
„Vidaus vandens kelių direkcijos” plėtros direktorius Gvidas Petružis teigė, kad vystyti keleivinę ir pramoginę laivybą trukdo infrastruktūros trūkumas. Šiuo metu Kauno-Klaipėdos kelyje planuojama įrengti 4 stacionarias ir 13 mobiliųjų prieplaukų.
Jis pasigedo ir aktyvesnio Kauno savivaldybės indėlio. „Tenka bendrauti su kitų savivaldybių atstovais. Jie labai noriai bendradarbiauja su mumis ir siūlo savo projektus. Tuo tarpu iš kauniečių pasigendame iniciatyvos”, – tvirtino G.Petružis.
Net Vilniaus savivaldybės šiuo metu aktyviai įgyvendina projektą, kuriuo siekiama sukurti vietinės reikšmės vandens kelią Nerimi.
Su parengta galimybių studija buvo supažindinti ir Susisiekimo ministerijos atstovai. Tačiau kol kas jie skeptiškai vertina projektą į vidaus vandens kelią investuoti apie 200 milijonų litų teigdami, kad šiandien tokių pinigų nėra.
Į Nidą neišplaukė
Nepaisant specialistų atliktos studijos, parodančios vandens kelio potencialą, pagrindinė kliūtis investicijoms – keleivių ir krovinių stygius. Prieš dvejus metus „Vidaus vandens kelių direkcijos” iniciatyva buvo atgaivintas maršrutas Kaunas-Nida.
Pernai šiuo maršrutu keleivius turėjo plukdyti privati kompanija. Tačiau verslininkai neištesėjo pažadų ir nė vienas maršrutinis laivas į Nidą neišplaukė. „Tik per žiniasklaidą girdėjome, kad jie nespėjo suremontuoti laivų. Šiuo metu vyksta pokalbiai su Lenkijos verslininkais. Nenorėčiau jų komentuoti, tačiau optimizmo galėtų būti ir daugiau. Gali būti, kad ir šiemet nebus reguliaraus reiso į Nidą”, – teigė valstybinės įmonės vadovas G.Labanauskas.