Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai netrukus bus įpareigoti blokuoti pavogtus mobiliuosius telefonus, o taip pat užtikrinti tarpusavio bendradarbiavimą – be jo toks reikalavimas, turintis įsigalioti nuo spalio 1-osios, yra beprasmis.
Naująja taisykle Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siekia sumažinti telefonų vagysčių skaičių.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, mobiliųjų telefonų vagystės ar plėšimai mūsų šalyje šiuo metu sudaro apie 60 proc. visų viešose vietose padaromų nusikaltimų.
VRM Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, vien per pirmuosius du 2006-ųjų mėnesius šalyje buvo pavogtas 501 telefono aparatas (nepamirškime ir žinovų patarimo, jog, norint suvokti realų vaizdą, oficialius rodiklius reikia dauginti mažiausiai iš dviejų). Iš minėtųjų nusikaltimų atskleisti 154.
Užklausų – ne viena
Anksčiau ryšio operatoriai galėjo blokuoti vogtus telefonus pagal vadinamąjį IMEI (angl. International mobile equipment identity – tarptautinis mobiliosios įrangos identifikatorius) kodą tik atsižvelgdami į savo technines galimybes.
Šis kodas, paprastai 15-os ženklų, nustatomas gamykloje ir reikalingas aparatui GSM tinkle identifikuoti. Jis pasirodo telefono ekrane įvedus kombinaciją *#06#. IMEI nurodomas ant telefono dėžutės – po brūkšniniu kodu, taip pat ant telefono korpuso – po akumuliatoriumi. Perkant naudotą telefoną, patariama sutikrinti šiuos skaičius.
RRT Elektroninių ryšių departamento Paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Bareikis „Vakarų ekspresui” sakė, jog iki spalio 1-osios dar yra laiko, kad reikalingą įrangą parengtų visi šalies operatoriai. Tai jau yra padariusios bendrovės „Omnitel” ir „Bitė Lietuva”. Nepaisant to, RRT dar laukia ir pastabų bei pasiūlymų, kaip patobulinti numatomą įteisinti tvarką.
„Omnitel”, užtikrindama gerą klientų aptarnavimą, ir iki šiol blokavo visus pavogtus mobiliuosius telefonus reguliaraus ir išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojų prašymu, taip pat gavusi informaciją iš policijos ar kitų teisėsaugos institucijų, kad vartotojai išvengtų galimų problemų”, – teigė „Omnitel” atstovė ryšiams su visuomene Daiva Selickaitė.
Telefonu kaip ryšio priemone nebus įmanoma naudotis tik tuo atveju, jeigu jis bus užblokuotas visų šalies operatorių. Priešingu atveju užtenka įdėti kitos telekomunikacijų kompanijos SIM kortelę.
„Omnitel” taip pat dalijasi informacija su „Bite Lietuva” bei blokuoja šio operatoriaus nurodytų telefonų IMEI.
„RRT nurodymas mums nebus kažkas labai naujo, nes jau esame investavę į brangią įrangą”, – kalbėjo Auksė Armonaitė-Glodienė, bendrovės „Bitė Lietuva” atstovė spaudai. Ji minėjo, kad per dieną bendrovė sulaukia keliasdešimties užklausų užblokuoti telefonus, kurie yra pavogti ar pamesti.
Rengs siūlymus
Trečiojo šalies mobiliojo ryšio operatoriaus – bendrovės „Tele2”, kuri, vengdama tarifų didinimo, iki šiol nebuvo investavusi į blokavimo galimybę užtikrinančią sistemą, – atstovai mano, kad įpareigojimo blokuoti pavogtus telefonus tvarka bei reikalavimai dar turi būti detalizuoti.
„Tele2” verslo plėtros direktoriaus Mindaugo Kirkliausko manymu, siekiant, kad IMEI blokavimas taptų veiksmingu kovos su telefonų vagystėmis būdu, reikia ne tik konkrečiai reglamentuoti operatorių veiklą šioje srityje.
VRM esą turėtų vykdyti prevencinius veiksmus, o gamintojai – gaminti telefonus, kurių IMEI kodai būtų sunkiai pakeičiami. Vieša paslaptis, kad auksarankiai, išmanantys darbo su programine įranga subtilybes, už keliasdešimt litų gali pakeisti IMEI kodą.
„Dėl egzistuojančios galimybės pavogus telefoną per dvidešimt minučių pakeisti šį kodą blokavimas tampa bevertis”, – sako „Tele2” atstovai, kurie ketina pasiūlyti RRT, kaip patobulinti naująją tvarką.
Pliusai ir minusai
Tačiau telefonų aparatų techninio aptarnavimo specialistai tikina, jog minėtoji galimybė – kaskart vis menkesnė. Anot UAB „Nauja elektronikos karta” direktoriaus Mindaugo Matulionio, keisti buvo galima tik senų modelių telefonų IMEI kodus.
„O štai visų šiais metais pasirodžiusių telefonų IMEI kodų pakeisti neįmanoma. Turint omenyje, kad nusikaltėlius labiausiai domina naujų modelių aparatai, kurių kaina – nuo kelių šimtų litų, gamintojų žingsnis yra labai sveikintinas”, – sakė pašnekovas.
Jis tikisi, kad naujoji tvarka labiau apsaugos dažnai nuo telefonų vagių nukenčiančius vaikus.
Nors specialistas idėją įteisinti reikalavimą blokuoti pavogtus telefonus vertina teigiamai, jis atkreipia dėmesį į tai, jog ši situacija turi ir pliusų, ir minusų.
„Sakykim, jums pavogė telefoną ir dėl šio nusikaltimo keliama byla. Telefono blokavimas šiuo atveju tik atimtų galimybę susekti nusikaltėlį”, – sakė M. Matulionis.
Tačiau apskritai šiose bylose sudėtinga rasti kaltininką, paieškos, trunkančios parą ar dvi, yra per ilgos – per šį laiką telefoną spėjama penkis kartus perparduoti.
Pašnekovas priminė, jog netikėtų sunkumų iškyla ir grąžinant rastą telefoną.
„Savininko teisę į aparatą patvirtina techninis pasas, firminė telefono dėžutė. Tačiau jeigu jų nebeturite? Taigi peržiūrėti ir pakoreguoti reikia visą teisinę bazę ir jos veikimo sistemą, o ne tik blokavimo aspektą”, – komentavo direktorius.
Anot pašnekovo, pavogti telefonai blokuojami daugelyje Europos Sąjungos šalių, taigi Lietuvoje įsigalios bendra tvarka. Tačiau problema išlieka pavogtų telefonų eksportas į Rusiją, Baltarusiją.