Augalų mėgėjams – paskaitos parkuose

Būsimieji želdinių ir dizaino specialistai teigia, kad studijuojant šią specialybę nuobodulys nekankina nė vieno.

Jų teigimu, apie šias studijas neturėtų galvoti tik tie, kurie pamiršta laistyti gelės ir visai neturi fantazijos.

Pasak Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos (KLVTK) Kraštotvarkos katedros vedėjos Reginos Malakauskienės, želdinių ir dizaino inžinerijos specialybė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje dėstoma ketverius metus. Panašaus pobūdžio studijos dar yra įsteigtos Kaune bei Rietave.

Ir gydo, ir projektuoja

„Gyvenamosios paskirties bei kitokių pastatų statoma vis daugiau, o jų aplinkai bei interjerui sukurti bei papuošti reikia mūsų rengiamų specialistų, – sakė pašnekovė.

– Žmonės aplinkos nebetvarko patys, retas kuris žino visus augalus, išmano, kaip juose derinti, o dar ir geba projektuoti. Jei norėtų, visi mūsų studentai galėtų dirbti pagal specialybę.”

Studijos trunka tris metus, paskutiniaisiais metais studentai pasirenka specializaciją iš trijų galimų variantų: jie gali tapti sodybų apželdinimo, interjero puošybos fitokompozicijomis specialistais arba želdynų priežiūros technologais.

Baigę želdinių ir dizaino studijas, absolventai geba auginti dekoratyvinius augalus, projektuoti ir tvarkyti kraštovaizdį, įrengti ir prižiūrėti želdynus, meniškai komponuoti augalus, teikti dizaino paslaugas.

„Buvę studentai turi didžiulį darbo pasirinkimą – jie reikalingi dekoratyvinių augalų medelynuose, ūkiuose, visuomeniniuose parkuose ir skveruose, botanikos soduose.

Jie gali puošti vitrinas, geba apipavidalinti interjerą, dekoruoti banketines sales, scenas, taip pat projektuoti sodybas. Tie, kurie dirbs su želdynais, geba nustatyti medžių ligas, žinos, kaip jas gydyti”, – sakė R. Malakauskienė.

Vertinga praktika

Anot katedros vedėjos, tai nėra vien moteriška profesija. Kasmet čia stoja nemažas skaičius kūrybingų vaikinų.

Stojimo konkursas nedidelis, tačiau kasmet auga. Kiekvienais mokslo metais želdinių ir dizaino studijas pradeda 30 jaunuolių.

Praktinių užsiėmimų čia yra kur kas daugiau nei teorijos. Paskutinio kurso studentai penkias savaites atlieka praktiką – bendradarbiauja su potencialiais darbdaviais. Anot R. Malakauskienės, yra daug norinčių priimti studentus, reikia tik būsimų specialistų noro.

Stojant čia, būtina turėti botanikos žinių, turėti užsienio kalbos pagrindus bei bent menkiausią sampratą apie piešimą ir komponavimą.

Paskaitos ne visad vyksta įprastose auditorijose. Kolegija turi didžiulį augyną, kuriame yra sodinami, pikuojami, dauginami augalai. Taip pat dirbama laboratorijose. Pirmakursiai dažnai važiuoja į Klaipėdos universiteto, Kauno, Vilniaus botanikos sodus, eina į parkus.

„Čia sudaromos galimybės puikiai pažinti savo būsimo darbo specifiką. Tiesa, teorinių paskaitų taip pat nemažai – reikia mokytis gėlių bei medžių lotyniškus pavadinimus, visus augalų aukščius, žydėjimo laikus ir daug kitų, eiliniam žmogui nelabai aktualių dalykų, – sakė antrakursė Edita.

– Tai įdomi ir praktiška specialybė: nereikia sukti galvos, kokiu gražiu niekučiu nustebinti artimuosius, viską galiu padaryti pati.”

Tiems, kurie mano, jog studijos universitete yra vertingesnės už neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose, nepritartų būsimoji želdinių ir dizaino inžinierė Lina: „Prieš pradėdama studijuoti KLVTK, panašios specialybės mokiausi universitete. Tačiau studijos nebuvo tokios įdomios, kokių tikėjausi, tad išėjau. Dabar, studijuodama čia, darau būtent tai, ko norėjau: dirbu su augalais.”