Infektologų dėmesio centre – erkių grėsmė

Baltijos ir Šiaurės šalių infektologai bei visuomenės sveikatos specialistai neseniai vykusioje konferencijoje „Erkinės zoonozės“ aptarinėjo erkių pernešamas ligas bei jų prevenciją.

Kalbėti apie tai verčia sunkios erkių pernešamos ligos erkinio encefalito plitimas. Erkės prabunda ir gali užkrėsti žmogų jau ankstyvą pavasarį – tik nutirpus sniegui ir iki 7 laipsnių sušilus dirvožemiui. Deja, užfiksuota keletas atvejų, kai erkė įsisiurbė žmogui net žiemą.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistės Loretos Ašoklienės pateiktais duomenimis, erkiniu encefalitu per metus pasaulyje suserga 10-12 tūkst. žmonių. Iš jų Europoje – apie 3 tūkst.

Pagal sergamumą šia erkių platinama liga iš visų Baltijos ir Skandinavijos šalių 2001-2005 metais Lietuvą lenkė tik Estija. Per metus mūsų šalyje encefalitu suserga nuo 169 iki 763 žmonių.

Lietuvoje sergamumas šia liga ryškiai išaugo nuo 1993 metų. Prie plitimo priežasčių specialistai priskiria šylantį klimatą ir dėl to susidarančias erkėms gyvuoti palankias oro bei drėgmės sąlygas, pakitusią miškų ir laukų priežiūrą, dažnesnį žmonių lankymąsi gamtoje.

Praėjusiais metais Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 243 žmonės, dauguma – kaimų gyventojai, pensininkai ir bedarbiai. 123 jų užsikrėtė įsisiurbus erkei, trys – per termiškai neapdorotą ožkos ar karvės pieną. Kaip užsikrėtė likusieji – nežinoma. Mirčių nuo šios ligos pernai neužfiksuota.

Erkinis encefalitas – centrinės nervų sistemos uždegimas, kurį sukelia erkinio encefalito virusas. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Be to, gali sutrikti sąmonė, klausa, rega, kalba, kvėpavimas, judesiai, kitos funkcijos.

Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos gydytojos Auksės Mickienės duomenimis, didžiąją dalį visų smegenų infekcijų vidurio Lietuvoje sudaro būtent erkinis encefalitas. Virusas gali pažeisti smegenų dangalus, galvos bei nugaros smegenis. Jei pažeidžiami dangalai – susergama meningitu ir liga pasireiškia galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Jie pažeidžiamos smegenys – susergama encefalitu ir sutrikdomos įvairios smegenų funkcijos.

Dalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, iki galo taip ir nepasveiksta. Sunkios ligos pasekmės dažniau būdingos vyresnio amžiaus žmonėms. Vaikai iki 16 metų sudaro 6-20 proc. sergančiųjų, daugumai jų būdinga meningitinė ligos forma. Europoje žinomi tik du vaikų mirties nuo encefalito atvejai.

Gydytoja A. Mickienė palygino: visiškai nuo erkinio encefalito pasveiksta 54 proc. susirgusiųjų, kitiems lieka lengvi (16 proc.), vidutinio sunkumo (22 proc.) arba sunkūs (8,5 proc.) liekamieji reiškiniai. Mirštamumas siekia 0,5-1 proc.

Prie sunkiųjų liekamųjų reiškinių, specialistai priskiria psichikos sutrikimus, ataksiją, paralyžių ir kt. Šie ligoniai tampa visiškai nedarbingi.

Tačiau sunkūs simptomai vargina ir kitą dalį pacientų – jie priversti varstyti įvairių specialistų kabinetų duris, nuolat vartoti vitaminus, antidepresantus, kitus vaistus. Jie skundžiasi prasta atmintim, dirglumu, dėmesio bei miego koncentracijos sutrikimais, galvos skausmais, emociniu labilumu.

Beje, apie 3 proc. Lietuvos gyventojų perserga asimptomine ligos forma – jie net nežino, jog serga. Todėl erkinis encefalitas specialistams dar tebėra mįslė.

Vaistų, veikiančių erkinio encefalito virusą, – sakė gydytoja A. Mickienė, – nėra. Ligoniams skiriamas simptominis gydymas.

„Mes negalime kontroliuoti erkinio encefalito plitimo kelių, nerealu apsirengti taip, kad erkė nepakliūtų ant kūno. Vienintelė garantija, kad nesusirgsite, – skiepai“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis.

Deja, valstybė nekompensuoja skiepų nuo erkinio encefalito. Priešingai nei, pavyzdžiui, Latvijoje – čia jau antrus metus valstybė skiria lėšų vaikams, gyvenantiems rajonuose, kur užfiksuota daugiausia užkrėstų erkių, paskiepyti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.