Aukštos degalų kainos – Vyriausybės nuopelnas?

Pastaruoju metu vėl pasigirsta visuomenės narių priekaištai, jog Lietuvoje degalų kainos daug aukštesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Birželio antroje pusėje Lietuvoje 95 markės benzinas buvo 5 proc. brangesnis nei Estijoje. Latvijoje degalų kainos skyrėsi kiek mažiau. Kodėl gi Lietuvoje, turinčioje Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, degalai parduodami kur kas brangiau nei minėtose mūsų kaimynėse?
Atrodytų, jog Lietuvoje degalai turėtų būti pigesni, kadangi Lietuva turi naftos perdirbimo gamyklą, tačiau būtent dėl to degalų kainos mūsų šalyje ir yra aukštesnės. Turėdama Mažeikių naftą Vyriausybė kaip įmanoma stengiasi ją apsaugoti nuo užsienio konkurentų. Iki įstojimo į Europos Sąjungą Vyriausybė buvo įvedusi 15 proc. muitą pigesniems rytietiškiems degalams. Įstojus į ES, muito mokestį Lietuva buvo priversta sumažinti iki ES lygio (4,7 proc.). Atrodytų, jog buvo sukurtos prielaidos konkurentams ateiti į degalų pardavimo rinką, buvo sugalvotas būdas naujomis sąlygomis apsaugoti Mažeikių naftą.

Žinoma, kad rytietiškų degalų kokybė yra kiek žemesnė nei gaminamų Lietuvoje, taigi buvo pakelti degalų kokybės reikalavimai, tokiu būdu sukuriant barjerą, apsaugantį Mažeikių naftą nuo konkurentų iš rytų. Nesant konkurentų, monopolistas (ypač prekiaujantis neelastingos paklausos produktais, tokiais, kaip degalai) gali nesibaimindamas kelti kainas. Paprastai monopolistą kontroliuoja valstybės struktūros, bet kadangi Vyriausybė yra Mažeikių naftos akcininkė, jai naudinga, kad Mažeikių nafta dirbtų kuo pelningiau, ypač, kai dėl mokesčių perstumdymo prireikia papildomų finansų biudžetui subalansuoti. Tą, papildomą pelną (kurio dalį Vyriausybė atsiima pelno mokesčio, dividendų bei PVM pavidalu), susitarimo dėka galima gauti brangiau parduodant degalus Lietuvos rinkoje.

Sunkiai įtikėtinas ir Mažeikių naftos tikinimas, jog visiems pirkėjams degalus ji parduoda ta pačia kaina. Kyla abejonių, kokiu, tuomet, stebuklingu būdu ji sugeba konkuruoti Estijos ir Latvijos rinkose su pigesniais rytietiškais degalais. Nevisiškai suprantamas ir ūkio ministerijos bei Mažeikių naftos atstovų tikinimai, jog Lietuva negali įsivežti pigesnių rytietiškų degalų, kadangi jie neatitinka ES standartų. Tačiau kaimyninės valstybės, ES narės (Latvija bei Estija), nesuka galvos dėl kiek mažesnės rytietiškų degalų kokybės, o turėdamos nemonopolinę rinką, mėgaujasi pigesniu kuru. Kyla klausimas ar Latvijai ir Estijai ES standartai nebegalioja?

Valdančiųjų politinės valios trūkumas skausmingai atsiliepia kiekvienam gyventojui, kuris priverstas pirkti ne tik brangesnius degalus, bet ir pabrangusias prekes. Taip pat kenčia ir visas šalies ūkis, nes didėjant įmonių sąnaudoms, mažėja jų konkurencingumas. Vyriausybė neturėtų baimintis panaikinti sukurtus degalų kokybės barjerus. Sumažėjusios degalų kainos padidintų įmonių pelningumą, konkurencingumą bei paskatintų ūkio plėtotę, o prarasti pinigai, šiuo metu iš gyventojų drenuojami per aukštas degalų kainas, patektų į biudžetą kitais keliais – visų pirma padidėjusio prekių vartojimo dėka. Taip pat būtų sukurta palankesnė erdvė užsienio investicijoms.

Chorst Klaus,

Naujosios viešosios vadybos fondas