Neseniai per TV1 programą parodyti nauji Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio kino dokumentikos ciklo „Lietuvos kultūros paveldas”
filmai „Latvijos lietuviai” ir „Lietuviai Latvijoje”.
Atrodytų, parodė kiną, ir gerai. Dar du įrašai žinomų kinematografininkų kūrybinėse biografijose, pliusas filmų rėmėjams. Ko dar norėti? Filmai (ypač pirmoji dilogijos dalis „Latvijos lietuviai”) kviečia plačiau pamąstyti. Juolab kad pastarųjų kelerių metų ne tik kino, bet ir kitų reikšmingų kultūros įvykių tarsi nepastebime, neįvardijame. Jie tarsi ištirpsta, gožiami triukšmingų šou, akcijų, skandalingų realybės žaidimų.
Tokia kasdienybė ir laisvė rinktis. Vieni cypia iš džiaugsmo striptizo klubuose, kiti mina bibliotekų slenksčius, dar kiti – jauni ir energingi – rengia akcijas „Už „Lietuvą”. Pastarieji, beje, ir pastūmėjo rašyti apie Damaševičiaus ir Matonio filmus, kuriuose – istorijos lūžių paženklintų Latvijos lietuvių gyvenimas ir likimai.
Liucija Armonaitė