Lietuvos šokio informacijos centras gegužės 2-9 dienomis jau dešimtąjį kartą rengia Tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis”. Per 10 metų festivalyje dalyvavo daugiau negu 140 šokio trupių ar nepriklausomų projektų iš 22 valstybių. Šiemetiniame festivalyje dalyvaus 15 šokio trupių ir projektų iš 9 valstybių: Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Slovėnijos, Šveicarijos ir Lietuvos (viso – daugiau negu 100 šokėjų, choreografų bei aptarnaujančio trupių personalo). Programoje – 8 lietuvių choreografų/režisierių šokio spektakliai, 4 iš jų – premjeros, 2 – koprodiusuoti Lietuvos šokio informacijos centro. Festivalio renginiai numatyti Nacionalinio dramos teatro scenose, Menų spaustuvėje ir Klaipėdos parodų rūmuose ir Klaipėdos koncertų salėje.
Festivalio vietinis biudžetas (be paramos, kurią trupės gauna tiesiogiai iš savo šalių fondų) – apie 300 000 Lt. Festivalis nuo šių metų yra „Vilniaus festivalių” narys ir gauna šios organizacijos paramą. Nuolatinio festivalio mecenato bendrovės „Philip Morris Lietuva” konstruktyvi parama bei geranoriškumas – ypač reikšmingi festivalio augimui. Bendrovė, suprasdama kūrybiškumo svarbą kiekvienai asmenybei, jau devintus metus mecenuoja Tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis”. Šiemet bendrovė pradeda dar vieną šios meno srities rėmimo formą – kasmetinį apdovanojimą „Philip Morris Lietuva eskizas” už reikšmingiausią metų šiuolaikinio šokio įvykį numatoma kiekvieną pavasarį įteikti jaunajam šiuolaikinio šokio atlikėjui, choreografui ar trupei.
Vis dėlto tikėtina, kad tai paskutinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis”. Tokio lygio ir tokios formos tarptautinio šokio festivalio Lietuvoje tampa nebeįmanoma rengti: sprendimai apie valstybės paramą sunkiai prognozuojami (šiemet daugumai pagrindinių festivalių paramos valstybė skyrė 30-40 proc. mažiau negu pernai), jie priimami labai vėlai (šio festivalio atveju – pora mėnesių iki renginio, kai su programos dalyviais derybas privalu pradėti prieš metus-dvejus), o šiuolaikinis šokis tebelieka valstybinės kultūros politikos paraštėse. Skelbiama, kad Lietuvos Bendras vidaus produktas (BVP) jau prilygsta pusei Europos sąjungos BVP, tačiau šiai šalies įvaizdžiui įtakos turinčiai ekonominei veiklai – festivalių rengimui – Lietuvoje valstybė lėšų skiria nuo keliolika, keliasdešimt, kai kuriais atvejais – šimtą kartų mažiau negu senosios ES narės ir keletą kartų mažiau negu analogiškoje, kaip ir Lietuva, padėtyje esančios naujosios ES narės. Drastiškas pavyzdys – neseniai karo nusiaubta Serbija savo pagrindiniam scenos menų festivaliui BITEF skiria maždaug tiek pat, kiek Lietuvoje skiriama visai festivalinių renginių programai. Šiemetinės valstybės paramos pakanka vos vienos-dviejų šiame festivalyje dalyvaujančių trupių išlaidoms padengti. O vienintelei šalyje nuo 1996 m. rengiamai nepriklausomų šiuolaikinio šokio choreografų naujų kūrinių programai „Lietuvos naujo šokio projektas” skirta viso labo 5000 Lt. Lietuvai tapus turtingiausios ekonominės pasaulio bendrijos ES nare viso to nebeįmanoma paaiškinti įvairių šalių partneriams, festivalyje dalyvaujančioms aukščiausio lygio trupėms.
Šis tas apie „Naujojo Baltijos šokio’06” programą
Pasaulinė žvaigždė – šokio novatorė. Festivalį pradės Rubė nacionalinis choreografijos centras (Centre Chorégraphique National Roubaix) iš Prancūzijos, kuriam nuo 2004 m. vadovauja viena garsiausių ir įtakingiausių XX a. šiuolaikinio šokio choreografių ir atlikėjų Carolyn Carlson. JAV gimusi suomių kilmės choreografė, nuo 1971 m. daugiausia dirbo Prancūzijoje. Nors ši ryški šokio asmenybė yra vadovavusi ir Venecijos Teatro la Fenice, svarbiausioms Suomijos ir Švedijos šokio trupėms: Helsinkio miesto teatro šokio trupei bei „Cullbergballet”. Tačiau į pasaulio šiuolaikinio šokio istoriją ji pirmiausiai pateko aštuntą praėjusio amžiaus dešimtmetį, kuomet buvo žvaigždės statusu pakviesta kurti choreografiją Paryžiaus operoje, ir vadovavo prancūzų šokį sukrėtusiai eksperimentinei Paryžiaus operos teatrinių paieškų grupei. Festivalyje „Naujasis Baltijos šokis ’06” pristatomas vienas naujausių C.Carlson spektaklių „Žemyn upe”, inspiruotas A.R.Ammonso eilėraščio „Upė”. Pasak pačios choreografės, šis kūrinys skirtas nusilenkti pagarbą ir nuostabą keliančioms gamtos jėgoms.
Šiuolaikinio šokio Shubertas. Taip „The Daily Telegraph” yra pavadinęs kitą itin ryškią šio festivalio žvaigždę – britų choreografą ir nuostabų šokėją Russellą Maliphantą. Buvęs legendinio Didžiosios Britanijos fizinio teatro DV8 šokėjas savo trupę įkūręs 1996 m. Lietuvos publikai ši trupė jau buvo pristatyta „Naujojo Baltijos šokio’04” festivalyje vykusios „Britų šokio vitrinos” metu. R.Maliphantas elegantiška judesių kalba kuria neįtikėtino grožio formos ir dinamikos įvairovę. Šiuolaikiškuose geriausioms pasaulio trupėms kuriamuose spektakliuose jis geba judesius naudoti taip, kaip kiti net ir nesvajoja. Kartu su novatorišku šviesų dizaineriu Michaelu Hullsu scenoje jiedu kuria subtilius, bet kurią publiką pakarinčius stebuklus. Šiemetiniame festivalyje pristatomi du naujausi šio choreografo, prestižinio Olivier ir kitų svarbiausių britų scenos menų prizų laureato, spektakliai „Transmisija” ir „Postūmis”.
Šokis pagal Daniilą Charmsą. Jau ne pirmą kartą „Naujojo Baltijos šokio” festivalyje dalyvaujantis vienas garsiausių šių dienų rusų šiuolaikinio šokio choreografų, JAV prestižiškiausio šokio prizo Bessie laureatas, Aleksandras Pepeliajevas šiemet pristato šokio spektaklį „Durys”, skirta D.Charmso 100-osioms gimimo metinėms. Pasak pačių kūrėjų tai vizualinio teatro pjesė 7 šokėjams ir 8 durims. Maskvos valstybiniame universitete chemijos, o Valstybinio teatro meno instituto (GITI) režisūros fakultetą baigęs choreografas įkūrė vieną pirmųjų Rusijoje nepriklausomų teatro studijų „Vargšas Jorikas”, Lietuvoje ne kartą lankėsi su trupe „Kinetinis teatras”, o šiuo metu vadovauja naujai susikūrusiai trupei „Apparatus”.
Švedų šokio humoristė ir originaliausias suomių šokio improvizatorius. Švedijos Pina Bausch tituluojama choreografė, šokėja ir kompozitorė Birgitta Egerbladh laikoma viena talentingiausių šios šalies šiuolaikinio šokio kūrėjų. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio ji tobulina savo originalų teatro ir šokio komponavimo tarpusavyje stilių. Jos spektakliai prisodrinti drastiško humoro ir žmogiškosios šilumos. Į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą ji žvelgia pro juoko ir melancholijos prizmę. 2003 m.sukurtas šokio spektaklis „Tai, kas nutinka namuose” – spektaklis apie begalinę kasdienių įvykių seką, kuriame komedija persipina su gerokai gilesnėmis temomis. Visai šeimai skirtame spektaklyje dalyvauja 2 šokėjai, 2 aktoriai, 1 sofa, 1 viryklė, 1 dulkių siurblys, 1 elektrinis grąžtas, 1 šviestuvas, kėdės, stalai. O Suomijos choreografas Tommi Kitti, vadinamas originaliausių suomių šokio improvizatoriumi, pristatys du naujausius savo spektaklius „Kūrinys mažai scenai” ir „Šuolis”. Pastarojo spektaklio atspirties tašku tapo žymioji Samuelio Becketto absurdo pjesė „Belaukiant Godo”. Pasak paties choreografo spektaklyje nesiekiama perpasakoti žymaus veikalo, o tiesiog būti jame.
Naujos šalys – Slovėnija ir Šveicarija. Šiemetiniame festivalyje pirmą kartą pristatomos trupės iš Slovėnijos ir Šveicarijos. Galima drąsiai teigti, jog pagrindinės Slovėnijos šokio trupės, Liublianos šokio teatro, spektaklis „4 PLUS 1” reprezentuoja slovėnų šokį, nes šį unikalų projektą kūrė keturi įdomiausi šios šalies choreografai. Spektaklis įrėmina projekto idėjos autoriaus, šokėjo Igor Sviderski vienuolikos metų darbą šiuolaikinio šokio srityje. Antonio Vivaldi „Keturi metų laikai” fone I.Sviderskis savo kūnu sujungia keturias skirtingų choreografų Matjažo Farič, Sinjos Ožbolt, Brane Potočan ir Tanjos Zgonc šokio estetikas. Šveicariją festivalyje atstovauja Trupė 7273. Tai unikali jaunatviška trupė, ieškanti šokio prasmės – šokio, kuris įvyksta, išgalvoto šokio, kuris ištinka ir palieka pėdsakus ant smėlio. Trupė nemėgsta greito maisto, išvaizdos akcentavimo, kvailinimo, šlykštumo. Jie mėgsta: neįmanomus iššūkius, saldainius Milky Way, painioti programas, įkyriai plepėti apie savo manijas, kviesti muzikantus šokti, aiškumą, nestabilumą, svajones apie rojų. Festivalyje trupė pristatys spektaklį „Paprastas uždavinys”.
Nauji lietuvių choreografijos vėjai. Šiemetinė lietuvių choreografų programa dvelkia naujais vėjais. Iš esmės pristatoma nauja lietuvių choreografų banga. Greta pirmojo lietuvių šokio teatro „Aura” su amerikiečių choreografo nauju spektakliu ir ne kartą festivalyje kompozicijas pristačiusios Birutės Mar bei kūrybingai tarp Lietuvos ir Suomijos kursuojančios choreografų poros Andriaus Katino ir Marios Saivosalmi, šiemet bus pristatomi jauni, pradedantys choreografai: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Petras Lisauskas ir Tautvilas Gurevičius, neseniai savo teatrą įkūręs Gytis Ivanauskas, pirmąjį savarankišką spektaklį pristatanti Brigita Urbietytė, o tos pačios B.Mar spektaklyje talkininkauja jaunos choreografės Indrė Pačėsaitė ir Sigita Mikalauskaitė. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į iš studijų užsienyje grįžusių ir tęsti veiklą Lietuvoje mėginančių jaunų choreografių Agnijos Šeiko ir Loretos Juodkaitės projektus.
Unikali festivalio dešimtmečio fiesta. Dešimtojo festivalio „Naujasis Baltijos šokis” gimtadienio proga Menų spaustuvėje rengiamoje šokio šventėje karaliaus improvizacija. Iš pristatomų 8 lietuvių choreografų spektaklių itin išsiskiria drąsus, bet rizikingas jaunos choreografės Loretos Juodkaitės projektas. Į pagalbą pasitelkusi jaunus ir kūrybingus muzikantus: vokalistę, pianistę ir kompozitorę Andrę Pabarčiūtę, kontrabosininką Vytį Nivinską ir būgnininką Marijų Aleksą, kuria šokio ir muzikos improvizaciją, kurioje svarbiausia formos bei stiprios emocinės išraiškos sintezė. Antroje vakaro dalyje publikos laukia visiška naujovė – putos intriguojantis grupės SKAMP ir Lietuvos choreografų Jam Session. Taigi laukia nenutrūkstamas vyksmas „čia ir dabar”.