Taurelės mėgėjams – naujas botagas

Vidaus reikalų ministerijos specialistai parengė naujas girtumo nustatymo taisykles

Eismo priežiūros tarnybos pareigūnų duomenimis, apie 9 proc. visų avarijų Lietuvoje įvyksta todėl, kad už vairo sėda apgirtę vairuotojai.

Remdamiesi patirtimi ir kasdien gaunama informacija, policininkai spėja, kad kasdien 5 – 7 proc. automobilininkų į kelionę leidžiasi daugiau ar mažiau apsvaigę.

Šiuos duomenis iš esmės patvirtina pastaraisiais metais atliktos skirtingų rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovių atliktos studijos. Jų išvadose nurodoma, kad niekada išgėrę nevairuoja viso labo 17 – 20 proc. respondentų. Beveik pusė automobilininkų prisipažįsta išgėrę vairuojantys tik „išimtiniais atvejais”. Ketvirtadalis apklaustųjų teigė išlenkią taurelę, tačiau, jų manymu, neviršijantys vairuotojams leidžiamos ribos. Tokia pat dalis vairuotojų internetinėse apklausose atvirauja kartais važiuojantys ir būdami visiškai girti.

Mėgindama keisti situaciją Vidaus reikalų ministerija pranešė parengusi „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles”, kurias artimiausiu metu turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Apibrėžimai griežtesni

Viena VRM rengiamų taisyklių misijų – išvengti skirtingo teisės aktų interpretavimo. Čia pirmą kartą bus tiksliai apibrėžta tikrinimo sąvoka nurodant, kad „Tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai naudojant specialiąsias technines priemones, kurių teisės aktų nustatyta tvarka yra atlikta metrologinė patikra, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas)”.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus Stanislovo Liutkevičiaus, įsigaliojus naujųjų taisyklių nuostatoms, Vyriausybės patvirtintu dokumentu bus įteisintas alkotesterių naudojimas. Kadangi visi alkotesteriai sistemingai metrologiškai tikrinami, nėra abejonių, jog šių prietaisų parodymai yra tikslūs.

„Surašant administracinės teisės pažeidimų protokolą ir ateityje pakaks tik policijos pareigūnų naudojamų alkotesterių parodymų. Jei vis dėlto tikrinamas asmuo su alkotesterio parodymais nesutiks, jis galės kreiptis į gydymo įstaigą. Už šią gydymo įstaigos paslaugą asmuo privalės sumokėti pats”, – teigė ministerijos sekretorius.

Melo akligatvis

Beje, jei vairuotojas apskritai atsisakys atlikti neblaivumui nustatyti procedūrą su alkotesteriu, kaip ir iki šiol, policijos pareigūnas tokiam vairuotojui taip pat privalės surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą už patikrinimo vengimą.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei tikrinamas asmuo nesutinka su alkotesterio parodymais, policijos pareigūnai privalo jį vežti į gydymo įstaigą, kur atliekamas kraujo tyrimas ir konstatuojama, ar vairuotojas yra išgėręs ir kokia alkoholio koncentracija kraujyje. Už šį tyrimą gydymo įstaigai turi sumokėti policija.

„Už šias medicinos paslaugas daugelis policijos komisariatų yra skolingi nemenkas sumas, – pripažino S.Liutkevičius. – Įsigaliojus naujosioms taisyklėms, policija mokės už gydymo įstaigų paslaugas tik tais atvejais, jei dėl kokių nors priežasčių pareigūnai negalės atlikti alkoholio nustatymo procedūros alkotesteriu”.

Be to, neblaivumo lygiui nustatyti į gydymo įstaigas bus vežami visi eismo įvykių kaltininkai, įtariami padarę nusikalstamą veiką (kai yra sužalotų asmenų ar kitų sunkių pasekmių, numatytų Baudžiamajame kodekse) ar kitą nusikalstamą veiką padarę asmenys. Tačiau, pasak S.Liutkevičiaus, šios medicinos paslaugos bus apmokamos ne iš policijos biudžeto lėšų, jei asmuo nustatyti neblaivumą bus atvežtas į biudžetinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pastarosios gaus papildomus asignavimus neblaivumo (girtumo) tyrimams nustatyti.

Eismo priežiūros tarnybos vadovo pavaduotojas Gintaras Aliksandravičius, klausiamas, kaip dažnai vairuotojai bando užginčyti kelių patrulių alkotesteriu užfiksuotus parodymus, patikino, kad tai pavieniai atvejai.

„Protestuoti ir neigti mūsų turimų alkotesterių „Drager” parodymus mėgina vos vienas kitas neblaivus už vairo sulaikytas automobilininkas. Patirtis rodo, kad dėl šių prietaisų patikimumo nebuvo jokių didesnių problemų nuo pat 1994-ųjų, kai jie buvo pradėti naudoti. Beveik visais atvejais, kai kilus ginčams tekdavo atlikti pakartotinius tyrimus medicinos įstaigose, rezultatai beveik visuomet būdavo gaunami identiški”, – pasakojo komisaras.

Panašiai kalbėjo ir Kauno eismo priežiūros tarnybos pareigūnai. Jų teigimu, vairuotojai jau įsisąmonino, jog alkoholis iš žmogaus organizmo pasišalina per gana ilgą laiką ir mėginantys „tempti gumą” paprastai nieko nelaimi net nuvykę į medicinos įstaigą. Ten, patikrinus kraujo mėginį ar atlikus kokius kitus testus, rezultatai paprastai nesiskiria nuo alkotesterių parodymų.

Filtras tankesnis

Taisyklėse reglamentuota ir darbuotojų, vairuojančių darbdavio transporto priemones, kontrolė. 2004 metais Seimas priėmė naujos redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymą, kuriame nurodyta, jog darbdavys privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonės, įstaigos, organizacijos transporto priemones, yra blaivūs. Vyriausybei siūloma patvirtinti taisyklių nuostatą, kad tokia patikra atliekama likus ne daugiau kaip 30 minučių iki reiso.

„Jei darbuotojas nesutiks su patikros rezultatais ar apskritai atsisakys darbdavio nustatytos apžiūros, jis per vieną valandą privalės kreiptis į gydymo įstaigą”, – aiškino S.Liutkevičius.

Vyriausybei patvirtinus Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, jas taikys policija bei kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos ir darbdaviai.

Lietuvos įstatymai šiuo metu leidžia sėsti už automobilio vairo žmogui, kurio kraujyje alkoholio kiekis neviršija 0,4 promilės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.