Jaunavedžiai pamėgo sukčiauti

Šiandien prie altoriaus žengsiančioms dešimčiai klaipėdiečių porų dar neteks tuoktis dukart.

Tačiau jau svarstoma galimybė įvesti naują tvarką, kad bažnyčioje būtų galima susituokti tik tada, kai santuoka įregistruojama Civilinės metrikacijos skyriuje.

Šiuo metu bažnytinė ir civilinė santuoka yra lygiavertės.

Tačiau dėl to iškyla nemažai keistų nesklandumų – kai kurie jaunavedžiai sukčiauja.

Gali sukčiauti

Naujos tvarkos būtinybė atsirado dėl to, kad pradėjo daugėti sukčiavimo atvejų.

Kai kurie žmonės įsigudrino prieš Dievą amžiną meilę prisiekti po du kartus.

„Pavyzdžiui, moteris teka už vyro, kuriam tokia santuoka – antroji. Tik po to, kai susituokia ir bažnyčioje, moteris sužino, kad vyras ir prieš tai jau yra davęs įžadus Dievo akivaizdoje. Tai – sukčiavimas”, – sakė Klaipėdos dekanas kunigas Vladas Gedgaudas.

Jo žodžiais, tokie sukčiavimo atvejai nėra itin dažni.

Kunigas Klaipėdoje vienai parapijų vadovauja jau trejus metus. Per tą laikotarpį tokių sukčiavimo atvejų neteko nustatyti.

„Laimei, žmonės dar yra pakankamai sąžiningi”, – sakė V.Gedgaudas.

Tuokiasi ir neišsiskyrę

Dekano teigimu, taip sukčiavęs asmuo lieka nenubaustas.

„Jei santuoka sudaryta apgavystės būdu, ji negalioja. Visa kita, sąžinės reikalai”, – teigė V.Gedgaudas.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Gražinos Misevičienės teigimu, būtų teisinga, jei bažnyčioje būtų galima tuoktis tik tada, kai jau įregistruota civilinė santuoka.

„Dėl dabar galiojančios tvarkos kyla nemažai nesusipratimų. Į metrikacijos skyrių ateina pora, kuri jau įregistravo santuoką bažnyčioje. Jie tik nori savo santuoką įtraukti į apskaitą. Ir tada paaiškėja, kad, pavyzdžiui, mergaitė yra nepilnametė. Tokia santuoka negali būti registruojama. Arba bažnyčioje besituokiantis vyras dar nėra oficialiai išsiskyręs”, – pasakojo G.Misevičienė.

V.Gedgaudas pritarė minčiai, kad bažnytinė santuoka turėtų būti laiminama po civilinės.

Dabar Lietuvos piliečiai gali tuoktis arba bažnyčioje, arba metrikacijos skyriuje.

Lankys kursus

Neseniai vykusiame Lietuvos vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje Bažnyčios hierarchai patvirtino pasirengimo Santuokos sakramentui programos įgyvendinimo instrukciją.

Joje numatyta, kad bažnytinę santuoką norintys sudaryti tikintieji į savo parapijos kleboną turės kreiptis ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki numatytos santuokos datos.

Būsimieji jaunavedžiai privalo dalyvauti ir specialiuose pasirengimo kursuose.

Tokia tvarka galioja ir dabar.

Dekano V.Gedgaudo teigimu, ja siekiama išsiaiškinti, ar būsimi sutuoktiniai pasirengę bažnytinei santuokai.

„Daugelis porų tokius kursus lanko noriai. Tačiau yra ir piktų žmonių, kurie atsisako. Tokiu atveju poros bažnyčioje tuokti negalime. Jie nesilaiko nustatytos tvarkos, todėl patys nenori prisiekti prieš Dievą”, – sakė Klaipėdos dekanas.

Bažnyčios hierarchai taip pat patvirtino, jog tuoktis ne savo parapijoje bus leista tik išskirtiniais atvejais.

V.Gedgaudo teigimu, viena tokio sprendimo priežasčių yra galimybė išvengti sukčiavimo.

Kita – siekis stiprinti bendruomenę ir parapiją.

Neištikimybė – nebaisi

Jei bažnytinės santuokos anuliavimo procedūra būtų paprastesnė, galbūt žmonėms nekiltų noras bažnyčioje antrą kartą tuoktis apgaulės būdu.

Tačiau Telšių vyskupijos tribunolo viceoficiolo (Bažnytinio teismo vicepirmininko) Algio Genučio teigimu, Bažnyčia santuoką įvardija gėriu. Todėl jos negalima lengvabūdiškai nei sudaryti, nei nutraukti.

Bažnytinė santuoka anuliuojama tik išskirtiniais atvejais.

Kiekviena bažnytinė teismą pasiekianti byla yra labai individuali.

„Bažnytinė santuoka tikrai nebus anuliuota, jei sutuoktiniai pareikš, kad penkiolika metų gyveno kartu, vaikai užauginti, o meilė išgaravo. Anuliavimo galima tikėtis tada, kai jaunuolis, prispaustas giminių, buvo priverstas vesti nėščią mergaitę. Tačiau prievartą reikia įrodyti”, – sakė A.Genutis.

Jis paminėjo ir daugiau priežasčių, dėl kurių galima anuliuoti bažnytinę santuoką.

Tai – partnerio psichologinė nebranda, psichikos ligos, nevaisingumas, baimė.

Tačiau partnerio neištikimybė nėra priežastis anuliuoti bažnytinę santuoką.

„Sutuoktinio neištikimybė santuokos ryšio nepanaikina. Žinoma, tai nuodėmė, santuokos priesaikos sulaužymas. Tačiau tai nėra priežastis išsiskirti”, – teigė A.Genutis.

Ilga procedūra

Bažnytinio teismo vicepirmininko teigimu, daugėja bylų, kuriomis siekiama anuliuoti bažnytinę santuoką.

Taip pasielgti nusprendę klaipėdiečiai gali kreiptis į Telšių vyskupijos tribunolą.

Šis svarsto pateiktą pareiškimą.

Jei jis tenkintinas, pradedama byla. Joje liudija ne tik santuoką anuliuoti norintys asmenys, bet ir nurodytą priežastį galintys įrodyti liudininkai.

Telšių vyskupijos tribunolui išnagrinėjus bylą, ši perduodama Kauno arkivyskupijos tribunolui.

Jei abiejų instancijų sprendimas sutampa, priimamas sprendimas.

Jei ne, byla perduodama į Vatikaną.

A.Genučio teigimu, jei pradedama byla, ji dažniausiai baigiasi taip, kad bažnytinė santuoka yra anuliuojama.

Tačiau Bažnytinio teismo procesas trunka labai ilgai – iki kelerių metų.

Jei panaikinama bažnytinė santuoka, žmogus tiesėtai prieš Dievą gali prisiekti ir antrą kartą.