Lietuva išgarsėjo Europoje kaip šalis, kurios nusikaltėliai puikiai padirbinėja eurus, lietuviai minimi tarp prekybos moterimis organizatorių. Turime ir įkliuvusių narkotikų kurjerių, nebijančių narkotikų maišelį gabenti savo skrandžiuose.
Ar tai reiškia, kad Lietuva – daugiausia nusikaltėlių Europai tiekiantis kraštas?
Apie tai – pokalbis su Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus vadovu Mindaugu Petrausku.
– – –
– Ar iš tiesų ES jau sukurtas lietuvių kaip nusikaltėlių įvaizdis? Ar mes tik patys taip apie save galvojame?
– Sakyčiau, jog lazda truputį perlenkta. Mes patys save vertiname per griežtai, nors, kaip sakoma, nebūna dūmų be ugnies.
Bet Lietuvos vadinti nusikaltėlių kraštu negalima jau vien todėl, kad mūsų yra tik 3,5 milijono, o ES gyvena beveik pusė milijardo žmonių.
Taigi mūsų tiesiog per mažai, kad galėtume kelti grėsmę tokioms valstybėms kaip Vokietija ar Anglija. Ten daug labiau baiminamasi kinų, vietnamiečių, albanų nusikalstamų grupuočių.
– Bet juk kuriami filmai apie lietuves, kurios veržasi dirbti prostitutėmis užsienyje, apie Lietuvą kaip banditų ir korumpuotų pareigūnų kraštą. Vadinasi, nesame jau tokie geručiai, kaip jūs sakote?
– Jei bus kuriami filmai, kuriose lietuvės merginos rodomos tik kaip prostitutės, kurios nori užsienyje dirbti prostitutėmis, arba visi vaikinai gali užsidirbti tik užsienyje platindami narkotikus, požiūris į mus tikrai nebus geras.
Ar Lietuvoje nėra sukurta neigiamų stereotipų apie kitas šalis? Yra, šie stereotipai susiformavo panašiu būdu.
– Kiek galima tikėti pranešimais, kad apie trečdalis lietuvių nusikaltėlių išvyko iš šalies?
– Gerai organizuotos nusikalstamos grupuotės neapsiriboja vien Lietuva, nes tų nusikaltimų beveik neįmanoma padaryti vienoje šalyje. Tokie nusikaltimai kaip prekyba žmonėmis, kontrabanda iš esmės yra tarptautiniai.
Bet tiksliai pasakyti, kiek nusikaltėlių išvyko, kiek jų sulaikytų, neįmanoma.
Galiu pasakyti tik vieną skaičių: pernai į šalį parsigabenome daugiau nei 200 Lietuvos piliečių, kurie buvo arba ieškoti Lietuvoje, arba nuteisti užsienyje ir čia atliks likusią bausmės dalį.
– Du šimtai sugrąžintų nusikaltėlių per metus – daug ar mažai?
– Sunku pasakyti. Bet galiu palyginti: kasmet mes vis daugiau ir daugiau parsivežame iš užsienio ten nuteistų arba ieškomų asmenų.
Kita vertus, nereiktų pamiršti ir to, kad įstojus į ES įsigaliojo Europos arešto orderis.
Dabar teisėsaugos institucijoms turi gerokai daugiau galimybių ir atiduoti savo pilietį kitai šaliai, kurioje jis įtariamas padaręs nusikaltimą, ir iš kitos šalies reikalauti išduoti Lietuvos pilietį, įtariamą nusikaltimais Lietuvoje.
Tad parsigabentų nusikaltėlių skaičiaus augimas – natūralus.
– Ar lietuvių nusikaltėliai turi savo braižą? Kur mūsų banditai labiausiai pasižymi, palyginti su kitomis valstybėmis?
– Lietuviai neminimi kaip itin žiaurūs, jie nevykdo daug ginkluotų išpuolių. Jie padirbinėja eurus, pasus, mokėjimo korteles, vykdo internetinius nusikaltimus, pavyzdžiui, neteisėtai gauna duomenis.
Kita veikla – narkotikų platinimas, prekyba žmonėmis, nelegalios migracijos, vogtų automobilių pardavimo organizavimas, nusikaltimai, susiję su kontrabanda.
Dar vienas svarbus momentas – lietuvių organizuotas nusikalstamumas plečiasi. Lietuviai po įstojimo į ES minimi kaip vieni labiausiai išplėtę organizuoto nusikalstamumo ribas.
Šiuo požiūriu mes – antri ES po Italijos. Pastaraisiais metais ES viduje labiausiai veiklą geografiškai plėtė organizuotos italų, lietuvių, olandų, lenkų ir belgų grupuotės.
– Ar Lietuvai įstojus į ES lietuvių nusikaltėliai suaktyvėjo, ar tiesiog jų „darbai” tapo labiau matomi?
– Įstojus į ES, pasidarė lengviau keliauti, lengviau įsikurti, todėl daugiau žmonių išvyko gyventi svetur. Kartais lietuviai veikia, net nebūdami Lietuvoje.
Pavyzdžiui, iš Rusijos perka narkotikus, tranzitu gabena juos per Skandinaviją ar Jungtinę Karalystę.
– Žodžiu, lietuvių organizuotas nusikalstamumas didėja?
– Statistikos, kiek viena ar kita ES valstybė įvykdo nusikaltimų, nėra. Bet tendencija žinoma – lietuvių organizuotas nusikalstamumas plečia savo veiklą.
Mūsų policijos ir kitas teisėsaugos įstaigas vis dažniau domina informacija iš kitų šalių: ką ten lietuviai veikia? Taip pat kiekvienais metais iš užsienio gauname vis daugiau paklausimų apie mūsų įtartinus, įtariamuosius ar nuteistus piliečius.
– Yra nuomonių, kad užsienyje lietuvius iš blogosios pusės garsina ne tik jie patys, bet ir kitų šalių piliečiai, turintys padirbtus lietuviškus pasus. Ar tai tiesa?
– Įtariame, kad nemaža dalis pamestų ir dingusių pasų patenka į nusikaltėlių rankas, šie suklastoja duomenis ir pasus parduoda kitų šalių piliečiams.
Gaunama daug informacijos apie Ukrainos, Moldovos, Rusijos piliečius, kurie prisidengę lietuviškais pasais bando nelegaliai patekti į ES.
Bet tokie atvejai, kai naudojantis lietuviškais pasais bandoma sukčiausi, paneigti savo tapatybę, nėra dažni.