Tikriausiai ne vienas yra girdėjęs posakį „saugoti kaip savo akį” – tai reiškia ne tik kuo nors rūpintis, bet skirti ypatingą dėmesį bei priežiūrą.
Tačiau ar visi galėtume sąžiningai pasakyti, kad vadovaujamės šiuo posakiu tiesiogine prasme? Ar tikrai savo akims ir jų sveikatai skiriame pakankamai laiko ir pastangų?
Šiais klausimais konsultavomės su Akių ligų klinikos vadove gydytoja mikrochirurge Lilija SOCEVIČIENE.
Pateikiame jums tris paprastus, tačiau būtinus žingsnius, kurie padės išsaugoti akis sveikas ir gražias kuo ilgiau.
Pirmasis žingsnis: darbo vieta
Dvidešimt pirmajame amžiuje neapsieiname be įvairių technologijų, o kompiuteris tapo kone kiekvieno šiuolaikinio žmogaus kasdienybe.
Deja, kad ir koks didelis pagalbininkas jis būtų darbe, akims šis išradimas kenkia bene labiausiai iš visų kitų veiksnių (skaitymo, televizoriaus).
Tad kokią žalą daro kompiuteris iš tikrųjų ir kaip ją sumažinti? Visi veiksmai – šiuo atveju ir darbas kompiuteriu, atliekami be pertraukėlės ir nenormuotai, yra kenksmingi, todėl darbo metu jas daryti reikėtų maždaug kas 45 min. Penkių minučių pertraukėlę galima išnaudoti trumpai ne tik akių, bet ir viso kūno mankštelei, taip pat žvilgsniui pro langą.
Akims labai svarbu vengti ilgai žiūrėti į vieną tašką (tokiu atveju trinka akies akomodacijos galios, silpsta regėjimas), todėl privalu jas mankštinti principu „arti – toli”.
Didžiulę reikšmę turi ir patalpos apšvietimas: kambaryje, kuriame stovi kompiuteris, turi būti langas, o šviesa kristi iš kairės.
Biuruose dažnai mėgstama dieninių lempų šviesa yra labai kenksminga, kadangi skatina akomodacinius akies pakitimus. Darbuotojų darbo sąlygų gerinimu turėtų rūpintis darbdaviai.
Antrasis žingsnis: mityba ir vitaminai
Žmogus turi mąstyti globaliai ir suprasti, kad sveika gyvensena (sportas, sveika mityba) yra labai svarbūs bei daro didelę įtaką tiek bendrai sveikatai, tiek ir atskiriems organams. Akys taip pat nėra išimtis.
Kitas svarbus dalykas – pakankamas vitamino A kiekis organizme. Užtektų išgerti bent po 50 ml visiems puikiai žinomų morkų sulčių kasdien. Reikėtų nepamiršti ir to, kad vitaminų pagrindas kaupiamas vasarą, todėl būtina valgyti mėlynių, braškių, juodųjų serbentų. Šaldytos uogos, deja, nėra tokios vertingos kaip šviežios.
Maisto papildai taip pat yra reikalingi bei labai vertingi, tačiau labai svarbu sureguliuoti jų vartojimą – negalima kelių rūšių papildų gerti vienu metu ir taip perdozuoti A, E, B grupės vitaminų.
Trečiasis žingsnis: dirbtinės ašaros
Daugelis tikriausiai pastebėjo, kad kondicionuojamose patalpose oras labai išsausėja, todėl akys pradeda džiūti, niežėti, netgi skaudėti. Gaila, tačiau Lietuvoje orą drėkinančių kondicionierių beveik nėra, todėl įvairių įstaigų (ypač didžiųjų prekybos centrų) darbuotojai dažnai skundžiasi minėtais simptomais. Ką daryti? Geriausia išeitis – dirbtinės ašaros. Jos yra būtinos tokiomis sąlygomis dirbantiems žmonėms bei tiems, kurie jaučia, kad akys sausėja, rytais sunku atsimerkti, o po darbo kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimo ar ilgo skaitymo atsiranda nemalonių pojūčių. Svarbu laiku į juos sureaguoti, kadangi dėl akių išsausėjimo gali atsirasti netgi ligų ar uždegimų.
Kaip pasitikrinti regėjimą?
Norint pasitikrinti, ar regėjimas nesusilpnėjęs, nebūtina eiti pas gydytoją – tai galima padaryti ir namų sąlygomis. Į pasirinktą objektą (plakatą, kalendorių ar medį už lango) kurį laiką reikia žiūrėti tiek ryte, tiek vakare, taip pat esant geram bei blogam apšvietimui, ir taip palyginti matomumą. Kol akis nesimerkia, tol viskas gerai, tačiau, pajutus pirmuosius susilpnėjusio regėjimo požymius, nedelsiant būtina skubėti pas gydytoją
Nešioti ar nenešioti akinių?
Dažnam iškyla dilema – nešioti ar nenešioti akinių, jei regėjimas nėra labai blogas. Į šį klausimą atsakymas vienareikšmiškas – akiniai būtini. Nei trumparegystė, nei toliaregystė nėra ligos, tai – įgimtos refrakcijos ydos, o akiniai reikalingi tam, kad sumažintų bet kokią įtampą akims ir jos nesiakomoduotų. Bijančius, kad, pradėjus nešioti akinius, regėjimas dar labiau silps, galime nuraminti – taip tikrai neatsitiks.