Milžino kojos nebeatlaikė

Vakar Panevėžio kineskopų gamyklos „Ekranas” generalinis direktorius Eimutis Žvybas oficialiai paskelbė, kad milžiniška bendrovė bankrutavo.

Pranešimą žiniasklaidai jis perskaitė sugrįžęs iš Panevėžio apygardos teismo, jam bendrovės valdybos nurodymu įteikęs pareiškimą su prašymu paskelbti bendrovę bankrutavus ir pradėti bankroto bylą. Pats E.Žvybas yra „Ekrano” valdybos pirmininkas.

„Tai pats sunkiausias sprendimas mūsų profesinėje veikloje. Jaudinamės dėl darbuotojų ir jų šeimos narių, kurie gali patirti ir moralinių, ir finansinių sunkumų, – skaitė pranešimą E.Žvybas. – Labai apgailestaujame, kad itin sudėtingos verslo aplinkybės privertė tai padaryti”.

E.Žvybo pranešimas buvo labai netikėtas, nes dar užvakar „Ekrano” profsąjungos aktyvistai piketavo prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros bei reikalavo valstybės paramos bendrovei.

Žinia buvo tokia pribloškianti, kad salėje buvusi „Ekrano” profsąjungos pirmininkė Liucija Mikulėnienė nesulaikė ašarų.

Pats E.Žvybas, įmonėje išdirbęs 26 metus, taip pat sunkiai tramdė jaudulį.

Po susitikimo su žiniasklaida koridoriuje prie E.Žvybo kabineto durų susirinko ir neramiai mindžikavo apie dešimt cechų ir kitų gamybos padalinių vadovų. Kai kurie jų, atrodė, tik nujautė, kas jiems tuoj bus pranešta.

Vienas iš pagrindinių bendrovės akcininkų E.Žvybas pripažino, kad „Ekrano” nuosmukis prasidėjo prieš pusantrų metų ir jo nebepavyko sustabdyti.

Akivaizdžiai susijaudinęs E.Žvybas atskleidė, kodėl bendrovės savininkai ryžosi prašyti teismo skelbti bankrotą. Milžiniškos per 200 milijonų litų skolos, anot jo, nebuvo pagrindinė priežastis.

„Ekranu” nebepasitiki kreditoriai ir tiekėjai – dirbti tokiomis sąlygomis neįmanoma, – kalbėjo E.Žvybas. – „Ekranas” – nemokus. Todėl bendrovės valdyba, jausdama socialinę atsakomybę prieš darbuotojus ir miesto bendruomenę bei siekdama išvengti dar didesnės žalos miesto gyventojams, ryžosi imtis radikalių priemonių”.

Pasak jo, būtent dėl kreditorių ir žaliavos tiekėjų kategoriškos pozicijos bendrovės savininkai nutarė nebelaukti ir dar neseniai gyvybiškai svarbiu „Ekranui” vadinto būsimo Europos Sąjungos antidempingo komisijos posėdžio.

Artimiausiomis dienomis komisija turėjo paskelbti, ar iš tiesų Turkijos ir Pietryčių Azijos kineskopų gamintojai ES rinkoje prekiauja nesąžiningai – mažesnėmis nei produkcijos savikaina kainomis, o jeigu taip, pranešti, kad „Ekrano” interesai bus ginami.

Bendrovės savininkai, nutarę skelbti bankrotą, apie gamybos nutraukimą nekalba. Tačiau įmonės vadovas E.Žvybas neatmetė galimybės, kad jau pirmadienį „Ekranas” gali nustoti gaminęs kineskopus.

„Vandens, elektros, dujų ir šilumos tiekėjai jau paskelbė ultimatumą dėl mokėjimo ir skolų – terminas baigiasi pirmadienį”, – neslėpė E.Žvybas.

Darbininkams bendrovė neturi skolų, todėl įmonės administracija pasiryžusi iki balandžio 20 dienos sumokėti darbo užmokestį už kovą. E.Žvybas mano, kad įmonė bus pajėgi sumokėti darbuotojams 4 milijonus litų.

Nutraukus darbo sutartis, kiekvienam darbuotojui pagal įstatymą priklausys dviejų mėnesių vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.

Pagal E.Žvybo pateiktus skaičius apie visų „Ekrano” darbuotojų mėnesio darbo užmokestį, nesunku suskaičiuoti, kad išmokoms reikės mažiausiai 8 milijonų litų.

Kadangi įmonė neturi tokių lėšų, pinigų teks prašyti iš Vyriausybės įsteigto Garantinio fondo.

Pagal įstatymą, kiekvienam bankrutuojančios bendrovės darbuotojui fondas gali skirti ne daugiau kaip 3 minimalių mėnesio užmokesčių sumą. Iš viso iš Garantinio fondo būtų gauta apie 6,6 milijono litų.