Šunų savininkams – ženklai

Išvysti neleistinoje vietoje šuns paliktas „dovanėles” renkantį augintinio šeimininką – kol kas egzotiškas vaizdelis.

Nenuostabu, kad nutirpus sniegui klaipėdiečiai privalo itin akylai saugotis, kad neįmintų į gausiai šaligatvius nusėjusius keturkojų ekskrementus.

Neretai savo numylėtinius šeimininkai nesibodi vedžioti ne tik neleistinose vietose, bet ir be pavadėlio bei antsnukio.

Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse, kurios patvirtintos 2004-ųjų pabaigoje, draudžiama vedžioti arba leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos atvejus, kai yra įrengtos vedžiojimo aikštelės ar gautas įstaigos vadovo leidimas), taip pat tose vietose, kurios pažymėtos specialiu ženklu, draudžiančiu vedžioti šunis.

Liftu su šunimi galima keltis taip pat tik gavus kitų bendrakeleivių leidimą.

Daugiau nei pusmetį uostamiestyje veikiančios ekologinės policijos darbuotojai drausmina klaipėdiečius, nesilaikančius gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių.

Pareigūnai pagal nusižengimo rimtumą gali skirti įspėjimą arba baudą iki 600 litų.

Vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis specialistas Artūras Česnavičius „Klaipėdai” tvirtino, kad daugiausiai klaipėdiečiai drausminami dėl laisvai be antsnukių ir pavadėlių laigančių šunų.

„Per mėnesį surašome po 20 tokių protokolų”, – aiškino pareigūnas.

Ekologijos policijoje, kuri rūpinasi ir kitais miesto tvarkymo taisyklių pažeidimais, šiuo metu dirba tik du žmonės.

A.Česnavičius pripažino, kad sužiūrėti visus „šuniškus reikalus” – tiesiog fiziškai neįmanoma.

Pareigūno manymu, vien baudų baimė nepadės drausminti keturkojų savininkus, kad šie susirinktų savo augintinių paliktus teršalus.

„Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus išsiauklėjimo lygio”, – į klaipėdiečių sąmoningumą apeliavo A.Česnavičius.